Gaisro padariniams likviduoti panaudotos ir V. Matijošaičio rezervo lėšos

Tam skirta 108,5 tūkst. eurų, ir lygiai tokia pačia miesto biudžeto pinigų suma, su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamos savivaldybės tarybos pritarimu, buvo padidintos programos „Tvarumo ir žaliojo kurso principais tvariai valdomo miesto asignavimų planas savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms atlikti“.

Pirmajam metų pusmečiui pasibaigus, akivaizdu, jog savivaldybės metinis biudžeto planas tikrai bus įvykdytas, nors kai kas iš garsių mūsų šalies ekspertų prognozuoja rudenį prasidėsiantį sunkmetį. Bet šiuo metu tebėra visos prielaidos bent keliais milijonais eurų padidinti pajamų (kartu – ir asignavimų) metinį planą. Tokiam projektui pritarė Kauno miesto savivaldybės taryba, antradienį susirinkusi į paskutinį prieš vasaros atostogas savo posėdį. Kitas posėdis numatytas tik rugsėjo 15-ąją.

Iš viso šiais metais ji planuoja disponuoti netoli 900 mln. eurų biudžeto lėšų suma. Iš jos daugiau nei 427 mln. eurų numačiusi panaudoti „Atvirumo ir bendradarbiavimo (naujienų portalas čia nori įsiterpti: gal šie du žodžiai ne visai tikslūs taikyti gyventojų priėmimų nerengiančioms, o taip pat žurnalistų dėmesio vengiančioms Kauno valdžios viršūnėms?), plėtojant miesto ekonomiką, kultūrą ir turizmą programai“.

Gerokai daugiau mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto pinigų (568 mln. 55 tūkst. Eur skiriama įgyvendinti programai „Gyventojo poreikius atliepianti gyvenimo kokybė: sumaniam, aktyviam ir sveikam gyventojui“. Ir ta proga norisi pasakyti: jei kas dar Kaune nesijaučia aktyvus, sumanus ir sveikas, tai gali kaltinti tik save. Kadangi to paties biudžeto lėšomis už triūsą apmokami asignavimų valdytojos – savivaldybės – šimtai darbuotojų, tarp jų – gausus būrys valstybės tarnautojų, tik dėl kauniečių gerovės ir raštus gražius moka surašyti, ir šimtus milijonų paskirsto, kad tik jums būtų geriau…

Trečia iš programų – jau minėta „Tvarumo (…) tvariai valdomo miesto“. Jai vykdyti šiemet suplanuota 265 mln. 460 tūkst. eurų.

Mero rezerve dar tebelikę 1 mln. 118,2 tūkst. eurų.

Didžiausią (434 mln. 596 tūkst. eurų) biudžeto pajamų dalį 2026-aisiais, kaip suplanuota, sudaro gauti mokesčiai. Iš jų – gyventojų pajamų mokestis (daugiau nei 407 mln. Eur), dar numatoma surinkti 28 mln. Eur turto, 24 mln. Eur nekilnojamojo turto mokesčių. O prekių bei paslaugų mokesčių bei mokesčių už aplinkos teršimą tikimasi iki metų galo surinkti po pusantro milijono.

Kitos pajamos, tikėtina, šiemetinį Kauno miesto savivaldybės biudžetą, kaip nuspręsta jį tikslinant, papildys 54 mln. 90 tūkst. eurų, pajamos už prekes bei paslaugas – 40,14 mln. Eur. Iš jų vietinė rinkliava sudarys netoli 15 mln. eurų.

Pagrindinė rinkėja ir žemėje ir vandenyje – Kauno miesto savivaldybei pavaldi įmonė „Parkavimas Kaune“, kuri veikia ir automobilių stovėjimo aikštelėse, ir iš dalies savivaldybei priklausančiame turguje, ir Kauno marių pakrantėje, besirūpindama, kad nė vieno laivelio ar jachtos savininkas neliktų neapmokestintas „už miesto suteiktas paslaugas“…

... švietimo, socialinės apsaugos bei kitose įstaigose, suplanuota, jog 2026-aisiais jose bus surinkta netoli 9 mln. Eur. Pildo ir pajamos už ilgalaikio bei trumpalaikio materialiojo turto nuomą (8,29 mln. Eur), taip pat - biudžetinių įstaigų gautos pajamos už prekes ir paslaugas (7 mln. 367 tūkst.), ir labai kukli (200 tūkst. Eur) valstybinė rinkliava.

Už materialiojo bei nematerialiojo turto pardavimą antrojo pagal didumą miesto savivaldybė susiplanavusi šiais metais gauti 6 mln. eurų. Ir kas labai svarbu, ji tikisi, kad pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų iki metų pabaigos turėtų siekti 1,7 mln. Eur. Pati, nuo 2022-ųjų nevykdžiusi teismo sprendimo ir tik šių metų liepą nusprendusi ginčą su verslo įmone baigti taikos susitarimu, „netesybų“ pasistengė išvengti...

Jau aišku, kad antrąjį metų pusmetį patikslinus 2026-ųjų biudžeto planą, šiek tiek didėja ir Kauno miesto savivaldybės gaunamų metinių dotacijų suma (iki 302 mln. 796 tūkst.). Iš jų Lietuvos valstybės dotacijos (kurių Kauno meras norėtų daugiau, nes užsimota ir naujus savivaldybės, ir naujus koncertų bei kongresų rūmus pastatyti) sudarys netoli 290 milijonų.

Tačiau žinoma, kad didžioji dotacijų dalis (213 mln. 274 tūkst.) tenka ugdymo reikmėms finansuoti, 38 mln. 272 tūkst. - valstybinėms funkcijoms, kurios deleguotos savivaldybei, atlikti.

Keliais milijonais eurų daugiau, nei buvo numatyta planuojant 2026-ųjų Kauno miesto savivaldybės biudžetą, bus gauta projektams ir Europos Sąjungos, kitos tarptautinės paramos lėšų.

Kaip naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ anksčiau informavo savo skaitytojus, 19 mln. eurų – tai savivaldybės pasiskolintos lėšos, o 64,85 mln. – pernykščio biudžeto lėšų likutis, kurio neįstengta (ar nespėta) 2025 metais panaudoti.

Iš viso, patikslintą Kauno miesto šių metų biudžetą sudarys jau ne 874 mln. 224 tūkst., bet 877 mln. 336 tūkst. eurų.