Kauno savivaldybė nusiteikusi savąją skolą šiemet padidinti 19 mln. eurų

Neabejotina, jog minimas komitetas tars „taip“, juolab, kad pasiskolinus šiemet apie 20 mln. eurų, taip vadinami skolinimosi limitai (juos taip pat būtina pasiskaičiuoti prisilaikant įstatymų) visai nebus peržengti. Kauniečių išrinkti tarybos politikai klausimą dėl naujo skolinimosi, kaip ir 2026-ųjų biudžeto pajamų bei asignavimo plano projektą, turėtų apsvarstyti baigiantis vasariui.

...nes Kauno miesto savivaldybė, viešai paskelbusi apie daugybę investicinių projektų, kurių dalis jau vykdoma, ne visada laiku, kaip įsipareigojusi, atsiskaito su vykdytojais. Rimtų ir nepigių projektų, finansuotinų sričių – daugybė, o be to, atsiranda ir visokių „pagundų“ iš šalies. Pavyzdžiui, pastatyti Kaune paminklą, kuriam kažkas rinko aukas, bet surinko vos kelis tūkstančius eurų, kai reikia ne vieno šimto jų. Arba pasitaiko, jog kažkas jau „gatavą kūrinį“ Kaunui padovanoja, neretai tokiu atveju, kai jam neatsirado vietos (gal – ir lėšų pastatyti) kitame Lietuvos didmiestyje.

Prieš šį mėnesį vyksiantį savivaldybės tarybos pirmąjį 2026-ųjų posėdį vietos politikams adresuotame Aiškinamajame rašte teigiama, jog šiais metais Kauno miesto savivaldybės skolintomis lėšomis planuojama iš dalies finansuoti: M. K. Čiurlionio koncertų centro įkūrimo darbus. Numatyta atlikti sklypo teritorijos tvarkymo, statinio konstrukcijų montavimo bei lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus. Jiems finansuoti planuojama 11 mln. eurų, iš kurių pusė milijono - savivaldybės biudžeto ir 10,5 mln. eurų – skolintos lėšos.

Kadangi šįmet numatoma užbaigti Rotušės aikštės grindinio klojimą, vykdyti apželdinimo, dangos elementų ir mažosios architektūros įrengimo darbus, visam tam finansuoti prireiks truputį daugiau nei 4,52 mln. eurų. Iš jų – net puspenkto milijono eurų bus skolintos lėšos, o savivaldybė iš savo biudžeto dar pridurs 24,9 tūkst. eurų.

Keturių milijonų iš Kauno miesto savivaldybės numatytų pasiskolinti 19 mln. eurų prireiks pėsčiųjų tilto per Nemuno upę nuo Aleksoto iki salos statybai. Planuojama vykdyti tilto perdangos, amfiteatro, krantinių, laiptų bei apšvietimo įrengimo darbus. Jiems finansuoti iš viso prireiks 8,68 mln. Eur. iš jų 354,9 tūkst. eurų – savivaldybės biudžeto lėšos. Likusią sumą ( 4,36 tūkst. eurų– planuojama gauti iš Europos Sąjungos.

Mokesčius Europos Sąjungai moka visos valstybės narės, tarp jų - ir Lietuva. Tiesa, iš ES kol kas gauname keliskart daugiau nei sumokame. Tačiau kasmet ES parama mažėja gerus ekonominius rodiklius pasiekiančiai valstybei, nes pinigų labiau reikia tiems, kam prasčiau sekasi.

DI apžvalgoje nurodyta, jog Pagrindiniai 2025 m. ES biudžeto skaičiai Lietuvai buvo šie: įnašas į ES biudžetą 685,9 mln. eurų, gautos ES lėšos - apie 2,49 mlrd. eurų.

Tiek paskolos, tiek kitos biudžeto įplaukos, kuriomis disponuoja savivaldybės, vadinamos viešaisiais finansais. Kita vertus, visai tai – mokesčių mokėtojų pinigai, už kurių planingą, teisingą ir protingą panaudojimą atsako savivaldybių tarybos. Jos tvirtina prioritetus, o taip pat - strateginius planus, kurie, kaip rodo pastarųjų metų „praktika“, prireikus, lengvai pakoreguojami.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ dar kartą primena, kad miesto meras bei jo pavaduotojai, pagal prieš keletą metų LR Seimo patvirtintą pakeistą Vietos savivaldos įstatymą, nėra savivaldybės tarybos nariai. Tačiau meras, savivaldybės vadovas, taip sakant, yra pagrindinis asmuo. O kai meras – valdančiosios daugumos lyderis, tai jo valia vykdoma pirmiausia.

Ir vietos politikų daugumai taryboje net nekyla klausimų, ar, pavyzdžiui, reikia Kaunui daugiau tiltų bei naujo miesto valdžios pastato Senamiestyje netoli Kauno pilies? Arba netgi - „dėl turistų gerovės“ planuojamo apžvalgos rato už 4,5 mln. eurų? Juk miestui, kuriame jau ne vienerius metus žmonių gimsta daugiau nei miršta, (o tai reiškia, kad ir mokesčių mokėtojų mažėja) vienu metu visko tiek daug finansiškai aprėpti tikrai sudėtinga.

Savivaldybei 2026 metais gavus 19 mln. eurų ilgalaikę paskolą bei per metus grąžinus 9 mln. ir 70,5 tūkst. eurų pagal ilgalaikių paskolų sutartis, prognozuojama, kad Kauno miesto savivaldybės ilgalaikiai įsipareigojimai metų pabaigoje sudarys 81 mln. ir 717,8 tūkst. eurų arba 10,9 proc. leidžiamo 60 proc. (nuo metinių miesto biudžeto pajamų) skolos dydžio ( 81 mln. 717,8 tūkst. eurų / 749 mln. 882,2 tūkst. eurų x 100 proc.).

Tokius paskaičiavimus vietos politikams, turėsiantiems priimti sprendimą dėl 2026-aisiais Kauno savivaldybei suplanuotų imti naujų paskolų pateikia projekto rengėjai.

Praėjusių metų biudžeto pajamų planas buvo viršytas keliasdešimčia milijonų eurų. Tokia sėkmė Kauno savivaldybę lydi jau ne vienerius metus. Tiesa, po 2025-ųjų susidarė šioks toks nepanaudotų lėšų likutis, kuris papildys šiemetinį biudžetą. Planuojamas jo pajamų dydis sieks apie 750 mln. eurų. Tai – valstybės, ES bei pačios Kauno savivaldybės sugeneruotos pajamos. Paskolos į šią sumą neįeina.

Šią savaitę savivaldybės administracija baigia rengti svarbiausią metinį Kauno finansinį dokumentą – biudžeto planą, ir vasario 24-ąją jo projektą svarstys bei patvirtins miesto taryba.