Patikslinta savivaldybės mero rezervo fondo lėšų naudojimo tvarka

Nuo šiol pretenduoti į tas lėšas galės ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Fondo lėšomis jie galės finansuoti nelaimės padarinių šalinimo darbus, jei pavyzdžiui, dėl name įvykusio gaisro ar kito įvykio buvo pažeistos namo konstrukcijos, o pažeidimams likviduoti reikia nemažų pinigų.

Pagal galiojančią tvarką, Kauno miesto savivaldybės mero rezervo lėšos skiriamos mero potvarkiu fiziniams ir juridiniams asmenims, įvykus ekstremaliai situacijai, gaisrui ar stichinei nelaimei, jei žala padaryta jų nuosavybės teise registruotam nekilnojamajam turtui, kurio registracijos vieta yra Kauno miesto teritorijoje. Su sąlyga, jei fiziniai asmenys yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Kauno mieste, o juridiniai asmenys šiame mieste yra registravę ir vykdo veiklą.

Lėšos iš rezervo gali būti skiriamos: ne dažniau kaip 1 kartą per metus ir tik už vieną nekilnojamojo turto vienetą.

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė, Kauno mero rezervo fondą dabar sudaro 1 mln. 226 tūkst. eurų. Mero rezervo fondas Lietuvos savivaldybėse buvo įsteigtas vietoj anksčiau galiojusio savivaldybės administracijos vadovo fondo, tačiau tikslas liko tas pat – pagelbėti vietos gyventojams, nukentėjusiems ekstremalių situacijų, gaisro, potvynio ar kitais panašiais atvejais.

Pažymėtina, kad 2025-aisiais Kauno savivaldybėje nebuvo gauta prašymų skirti nelaimės atveju finansinę paramą (iš mero fondo) nukentėjusiems, todėl mero Visvaldo Matijošaičio rezervo fondo lėšos nebuvo naudojamos.

2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies pakeitimas, kuriuo patikslinti mero rezervo naudojimo atvejai. Dabar nustatyta aiškesnė ir detalesnė šio fondo lėšų naudojimo tvarka., atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Ją savo balsais patvirtino Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai.

Pravartu žinoti, jog iš mero rezervo skiriamų lėšų dydis priklauso nuo sugadinto nekilnojamojo turto būklės. Jei turtas buvo dalinai sugadintas, bet liko tinkamas naudoti, tačiau buvo neapdraustas, kompensacija gali sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. patirto materialinio nuostolio. Jeigu turtas visiškai sunaikintas, netinka naudoti ir nebuvo apdraustas, kompensacija gali sudaryti ne daugiau kaip 50 proc. patirto materialinio nuostolio. Tačiau, jei turtas buvo apdraustas, tai kompensacija gali sudaryti ne daugiau kaip 70 proc. patirto materialinio nuostolio.

Kaunas.lt skelbia, kad prašymus ir reikalingus dokumentus galima teikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo įvykio dienos. Prašymai priimami atvykus į Kauno miesto savivaldybę, arba siunčiant paštu, arba elektroniniu būdu adresu [email protected]. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys įvykį ir patirtą žalą.

Įspėjama, jog lėšos iš mero rezervo neskiriamos, jei žala nekilnojamajam turtui padaryta tyčia ar dėl aplaidumo. Taip pat, – jei pateikta neišsami informacija arba pasibaigęs nustatytas dokumentų pateikimo terminas.

Pats meras V. Matjošaitis į gautus prašymus nesigilina, nes būtent jo potvarkiu sudaryta Kauno miesto savivaldybės mero rezervo lėšų naudojimo nuolatinė darbo grupė nagrinėja prašymų dėl lėšų skyrimo pagrįstumą.