Ar Kauno savivaldybė gali ignoruoti gyventojo prašymą? Dėl sumažintos taršos zonos teismas atsakė aiškiai

2024 m. gegužę advokatas Dominykas Varnas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės tarybą ir prašė nepriimti sprendimo dėl Senamiesčio sumažintos taršos zonos ir rinkliavos nustatymo, pirmiau organizuojant gyventojų apklausą ar kitaip pasikonsultuojant su gyventojais. Į prašymą iš esmės nebuvo atsakyta: po beveik dviejų mėnesių savivaldybės administracija tik pranešė, kad sprendimas jau priimtas. Šių metų liepą teismas nusprendė, kad toks savivaldybės atsakymas buvo nemotyvuotas ir neatitinka reikalavimų. Teismas jį panaikino ir įpareigojo savivaldybės tarybą prašymą išnagrinėti iš naujo, tačiau savivaldybė to daryti neketina.

Regionų administracinis teismas liepos 1 d. išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Varno skundą atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Tarybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 7 d. D. Varnas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Jis prašė nepriimti sprendimo dėl Senamiesčio sumažintos taršos zonos (STZ) ir rinkliavos (sprendimo projektas T-306) ir pirmiau organizuoti gyventojų apklausą ar kitokias konsultacijas.

Tačiau savivaldybė šio prašymo iš esmės neišnagrinėjo. Prašymas tik buvo persiųstas tarybos nariams el. paštu, o jau gegužės 14 d. taryba priėmė sprendimą Nr. T-306, taip įteisindama STZ. Beveik po dviejų mėnesių, liepos 3 d., Administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyrius advokatui atsiuntė raštą, kuriame tik buvo informuojama, jog D. Varno prašymas buvo persiųstas tarybos nariams ir kad sprendimas jau priimtas.

Būtent 2024 m. liepos 3 d. atsiųstą raštą D. Varnas apskundė teismui.

Pareiškėjas D. Varnas teismui nurodė kelis argumentus: pasak jo, savivaldybė iš esmės neatsakė į prašymą, raštą parašė nekompetentingas asmuo, taip pat taryba vilkino rašto nagrinėjimą. D. Varnas pažymėjo, jog savivaldybė turėjo atsakymą pateikti per 20 darbo dienų, tačiau sprendimo dėl apklausos ar kitų konsultacijų nepriėmė, atsakymo nepateikė. Prašyme jis siūlė savivaldybei kur kas labiau įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą.

„Atsakovės prašė nepriimti sprendimo dėl Tarybos sprendimo projekto Nr.24-7807 patvirtinimo ir įsigaliojimo, bet organizuoti apklausą, diskusijas, viešus svarstymus, susirinkimus, forumus ar kitų realių konsultacijų su vietos gyventojais būdų įgyvendinimą. Paaiškėjus vietos gyventojų daugumos valiai, jos laikytis šio sprendimo priėmimo metu“, – rašoma teismo sprendime.

D. Varnas prašė teismo įpareigoti savivaldybę per 14 dienų arba įtraukti gyventojus į sprendimo dėl taršos zonos ir rinkliavos priėmimą, arba motyvuotai paaiškinti, kodėl to nedaro.

Savivaldybė nurodė kelis kontrargumentus: tikino, jog D. Varno raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių, taip pat pareiškėjas vienas neturi apklausos iniciatyvos teisės, o ar inicijuoti apklausą, sprendžia patys tarybos nariai.

Galiausiai savivaldybė pažymėjo, jog Sprendimas T-306 nebegalioja, todėl ginčo esmės nebėra ir bylą reikia nutraukti.

2026 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. T-317 ankstesnis sprendimas dėl STZ įteisinimo pripažintas netekusiu galios. Iš esmės pakeistas tik zonos teisinis statusas: STZ, iki šiol nustatyta kaip vietinės reikšmės apsaugos zona, dabar oficialiai įvardyta kaip mažos taršos zona. Tai padaryta pasikeitus Alternatyviųjų degalų, Rinkliavų įstatymams ir ANK, taip pat Vyriausybės atstovų įstaigai nurodžius šį neatitikimą. Zonos ribos ir 2 eurų mokestis nesikeičia, papildomų lėšų nereikia.

Taip pat, anot savivaldybės, D. Varno prašymas nustatyti 14 dienų terminą, per kurį gyventojai būtų įtraukti į sprendimo priėmimą, yra neįgyvendinamas, nes posėdžiai vyksta kartą per mėnesį.

Abiejų ginčo šalių argumentus išnagrinėjęs teismas pasisakė, jog D. Varno skundžiamas savivaldybės raštas yra individualus administracinis aktas. Tačiau, anot teismo, jis visiškai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 10 str. reikalavimų: yra nemotyvuotas, nepagrįstas teisės normomis ir faktais, į prašyme keltus klausimus neatsakyta.

Todėl teismas savivaldybės raštą panaikino ir Tarybą įpareigojo per 14 dienų nuo įsiteisėjimo išnagrinėti prašymą ir priimti VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą. Teismas pabrėžė, kad sprendimas gali būti ir neigiamas, bet jis turi būti motyvuotas, be to, pats teismas negali išnagrinėti prašymo ir nuspręsti už administraciją. Taip pat svarbu pabrėžti, jog šioje byloje teismas nenagrinėjo STZ teisėtumo, tik ar savivaldybė tinkamai išnagrinėjo prašymą.

Šis teismo sprendimas iš karto neįsiteisėjo ir galėjo būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) per Regionų administracinį teismą.

Kaip portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo LVAT atstovas Paulius Žeimys, LVAT apeliacinį skundą gavo šių metų rugpjūtį.

Pasak teismo atstovo, savivaldybė apeliaciniame skunde kelia kelis klausimus: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, ar informacinio pobūdžio savivaldybės raštas apskritai gali būti savarankiškai ginčijamas teisme, ir ar konkretaus gyventojo prašymo nagrinėjimas priklauso savivaldybės tarybos kompetencijai. Taip pat keliamas klausimas, ar teismo nustatytas 14 dienų terminas yra realiai įgyvendinamas, atsižvelgiant į tarybos darbo ir posėdžių organizavimo tvarką.

„Liteko“ posėdžių tvarkaraščių sistemos duomenimis, posėdis šioje byloje dar nėra paskirtas, tikėtina, jog byla apeliacine tvarka bus išnagrinėta kitais metais.