10 svarbiausių G. Nausėdos metinio pranešimo citatų

Antrąją kadenciją einantis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė septintąjį savo metinį pranešimą. BNS išskiria dešimt svarbiausių kalbos citatų.

„Vis sparčiau žengiame į naują pavojingą pasaulį, kuriame taika nebėra savaime suprantama. Šiandien turime patys sau pripažinti, kad Lietuvos aplinka sparčiai keičiasi, – ir mes privalome keistis kartu. Gyvename pasaulyje, kuriame vis mažiau vienybės ir taikaus sugyvenimo. Vis ryškiau veikia siauri ekonominiai interesai. Vis drąsiau galvas kelia autoritariniai režimai – su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

(...) Gyvename pavojingai arti karo. Ukraina jau penktus metus atkakliai ginasi nuo Rusijos karinės agresijos, pamažu perimdama iniciatyvą ir keldama vis daugiau iššūkių priešininkams. Vis dėlto įspūdingi ukrainiečių pasiekimai, prie kurių ir mes prisidedame savo parama, neatneša ramybės. Nežinome, ar patys neatsidursime priešiškų jėgų, siekiančių išbandyti NATO vienybę ir susitelkimą, taikinyje.“

„Hibridinis karas prieš Lietuvą vyksta ne vienus metus ir net ne vieną dešimtmetį. Jam nuosekliai skiriamos didžiulės lėšos. Ir šito nepakeis jokie reveransai ar geranoriškos nuolaidos. Nes mūsų nekenčia už tai, kad drįstame būti laisvi ir nepriklausomi. Nekenčia už tai, kad mylime savo laisvę ir oriai naudojamės jos privalumais. Nekenčia, kad patys kuriame savo gerovę, ko nesugeba visi be išimties autokratiniai režimai.“

„ Aš tikiu NATO – tai nėra popierinis tigras. Tikiu 5-uoju straipsniu ir mūsų sąjungininkų ryžtu prisidėti prie Lietuvos gynybos. Bet dar labiau tikiu, kad mes būsime tiek stiprūs, kad gebėsime patys gintis ir apsiginti. (...) Jau šiais metais demonstruojame lyderystę visos NATO lygmeniu, skirdami gynybai 5,38 proc. BVP. Tikiu, kad investuosime į savo saugumą ne tik iki 2030 metų, bet ir vėliau.“

„Asmeniškai prižiūriu, kad didžiausias Lietuvos istorijoje gynybos biudžetas būtų panaudojamas skaidriai ir efektyviai. Šiuo klausimu informaciją nuolat pristato krašto apsaugos ministras, šį klausimą aktyviai vertina ir Valstybės kontrolė. Tikiu, kad visoje krašto apsaugos sistemoje netrūksta supratimo, koks svarbus dabartinis galimybių langas, kai iš tiesų turime politinės valios ir lėšų pasiekti kokybinį proveržį.

Kita vertus, žiūrėdamas į tai, kas vyko parenkant vietą naujam poligonui Kapčiamiestyje, aš vis labiau abejoju, ar tikrai visi politikai, Seimo nariai, supranta situacijos rimtumą. Ir ar iš tiesų yra pasirengę tvirtai būti savo postuose kovoje už Lietuvą ir jos saugumą.“

„Deja, pastaraisiais metais vis iš naujo kartojasi nemalonūs politinės korupcijos ir neteisėto praturtėjimo skandalai, liudijantys, kad mes, kaip valstybė ir visuomenė, vis dar esame pažeidžiami. Valdomi godulio ir savanaudiškumo. Linkę lengvabūdiškai pamiršti ir paminti bendrąjį gėrį.

(...) Tai išties gėdinga situacija, kurią praskaidrina tik žinojimas, kad Lietuvos teisėsauga aktyviai ir garbingai atlieka savo darbą. Žinutė siunčiama visiems – politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, verslo atstovams. Nesvarbu, kokiai partijai priklausote, kokias pareigas einate, kiek įtakos turite, kokius ryšius esate sukūrę ar kokius antpečius nešiojate, – Lietuvoje nėra ir nebus žmonių, stovinčių aukščiau įstatymo. Ryžtingi Temidės kirčiai stiprina piliečių pasitikėjimą savo valstybe.“

„Jau kurį laiką matome, kaip lengvai bet kokie nuomonių skirtumai tampa pagrindu viešam „raganų deginimui“. Kaip greitai argumentus keičia asmeniškumai, nepadorūs gestai bei patyčios. Kaip sunku darosi viešojoje erdvėje pripažinti net ne klaidą, o pačią galimybę, kad „savas“ gali būti ir neteisus, o „svetimas“ – nebūtinai žemai puolęs.

Patys sau kuriame makiavelišką politinį gyvenimą, kuriame tikslas visada pateisina priemones. Kur kažkas skina balsus rinkimams, kiekviena proga meluodamas ir ciniškai spjaudamas į kertinius valstybės interesus. Kažkas renka patiktukus, sekėjus ir galią dėl pačios galios. Kažkas – kaip iš gausybės rago besipilančius užsakymus iš viešų ar mažiau viešų pirkimų.

Kai tokiu neapykantos ir priešpriešos verslu užsiima „mūsiškiai“, „savi“, „teisingi“, vis dažniau renkamės užsimerkti ir pamiršti, užuot pasižiūrėję į veidrodį. Pagauti nesveiko azarto, nejučiomis įsitraukiame į pjautynes, užuot pabandę į situaciją pažvelgti iš didesnės distancijos.“

„Lietuvos aukštasis mokslas šiandien yra esminė jungtis, užtikrinanti inovacijų sklaidą bei pritaikymą visuomenėje ir ekonomikoje. Pirmai progai pasitaikius, turime kilti ant technologinės transformacijos bangos ir ją pasikinkyti Lietuvos – mūsų visų – naudai.

Tikrasis iššūkis bus suderinti naujas svaiginamas galimybes su priemonėmis rizikai mažinti. Turime visai nedaug laiko, iki didžiulės permainos užgrius visus Lietuvos ūkio sektorius. Jei nebūsime atsargūs, daugelis jų gali būti išrauti su šaknimis, sukeldami masinio nedarbo problemą. Bet jei pernelyg ilgai mindžikuosime, negalėdami apsispręsti, rizikuosime atsidurti istorijos šalikelėje, niekam neįdomūs ir nereikalingi.“

„Šiandien žemas gimstamumas – ne mažesnė ilgalaikė struktūrinė Lietuvos problema negu pajamų nelygybė ar verslo prieiga prie kapitalo. Gerovės valstybės niekaip nesukursi išmirštančioje tautoje. Neturime prabangos išlipti iš važiuojančio automobilio ir metų metus neskubėdami ieškoti idealaus sprendimo. Jau matėme, kaip tai ketverius metus darė praėjusios Seimo kadencijos valdantieji, tuo pat metu įsileisdami vis daugiau ekonominių migrantų. Šiandien jie, viską pamiršę, kitus kaltina populizmu.

Taip, imigrantų indėlio mums reikia, kad nepritrūktume darbo jėgos. Tačiau būtų didelė klaida tikėtis, kad nevaldoma imigracija paslėps valstybės demografinius skaudulius. Kad ir kas nutiktų, Lietuva turi išlikti lietuviška.“

„Puikiai suprantu Lietuvos kultūros ir pilietinės bendruomenės nuoskaudą bei pyktį. Suprantu, kad sudėtingas Vyriausybės formavimo procesas tik dar labiau supriešino visuomenę. Kaip valstybės vadovas, jaučiuosi už tai atsakingas. Tačiau šiandien, žvelgdamas į ilgalaikę perspektyvą, renkuosi matyti šviesiąją pusę. Nuo pat Sąjūdžio laikų Lietuvos kultūra nebuvo sulaukusi tiek daug dėmesio. Ne politikų, ne valstybės tarnautojų, bet būtent visuomenės dėmesio.

(...) Noriu tikėti, kad naujas požiūris į kultūrą nėra laikinas reiškinys. Tikiu, kad tai bus nauja Lietuvos politinio gyvenimo norma, kuri po kiekvienų Seimo rinkimų vadovauti Kultūros ministerijai iškels tikrus kultūros sektoriaus profesionalus – darbščius, patyrusius ir visuotinai gerbiamus lyderius.“

„Prieš 10 dienų Lietuvos socialdemokratų partija priėmė sprendimą dar kartą performuoti valdančiąją daugumą. Atvirai pasakysiu: tam jai prireikė per daug laiko. Per daug buvo peržengtų raudonų linijų, per daug lašų kantrybės taurėje, per daug dėmesio valstybės ir visuomenės skaldytojams.

Tačiau sprendimas priimtas, ir tai – labai svarbus atskaitos taškas mūsų valstybei. (...) Šiandien mums reikia sutarimo politikos. Reikia vieningo požiūrio į šalies strateginius interesus. Reikia Vyriausybės, kuri būtų pasirengusi aktyviai veikti hibridinio karo sąlygomis, stiprinti šalies saugumą ir kurti visų žmonių gerovę. Neabejoju, galime tokią Vyriausybę ir tokią politiką sukurti.“