9 mln. eurų užstatas kauniečio S. Dambrausko fondui: miškų urėdija siekia atlaisvinti kelią kirtimams

Viešojo intereso gynimo fondo direktorius, kaunietis advokatas Saulius Dambrauskas praneša, jog prašymą teismui pateikusi Valstybinė miškų urėdija (VMU) prašo panaikinti reikalavimų užtikrinimo priemones, arba įpareigoti fondą mokėti 9 mln. Eur užstatą. Ar jį mokėti reikės, spręs teismas – urėdija portalui „Kas vyksta Kaune“ negalėjo paaiškinti, kodėl, nepanaikinus reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų prašoma pervesti būtent tokio dydžio užstatą.

Dar 2023 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė itin svarbų, precedentinį sprendimą – išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad planuojant miškų kirtimus „Natura 2000“ teritorijose ar šalia jų, privaloma įvertinti galimą poveikį saugomoms teritorijoms. To nepadarius, miškotvarkos projektas negali būti laikomas teisėtu.

Nors administracinėje byloje buvo aiškinamasi, ar teisėtas Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas, tačiau, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas sustabdė kirtimus visose Lietuvos „Natura 2000“ teritorijose.

Valstybinė miškų urėdija (VMU) jau kelis kartus kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti reikalavimų užtikrinimo priemonę (kirtimų sustabdymą), tačiau nieko nepešė, teismas skundus atmetė.

Viešojo intereso gynimo fondo vadovas S. Dambrauskas „Facebook“ paskelbė, jog VMU teismui pateikė dar vieną prašymą. Šį kartą prašoma arba panaikinti teismo pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, arba įpareigoti fondą įmokėti net 9 mln. Eur vertės nuostolių atlyginimo užstatą.

„Valstybinių miškų urėdija pateikė teismui naują prašymą.

Ji siekia, kad būtų panaikintos teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. O jeigu teismas jų nepanaikintų, Urėdija prašo įpareigoti Viešojo intereso gynimo fondą per 7 dienas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 9 000 000 Eur galimų nuostolių atlyginimo užstatą. Jei tokia suma nebūtų sumokėta – panaikinti teismo taikytas apsaugos priemones“, - rašė S. Dambrauskas. Šis įrašas sulaukė virš 100 pasidalinimų, panašiais įrašais apie šį teisinį ginčą dalinosi aplinkosauginės organizacijos.

Kad toks skundas išties gautas, portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino LVAT atstovas spaudai Paulius Žeimys.

„Kol kas galiu patvirtinti, kad LVAT dar nepriėmė sprendimo šioje byloje“, - teigė jis.

S. Dambrauskas portalui „Kas vyksta Kaune“ pabrėžė, jog jeigu fondui teks mokėti tokio dydžio užstatą, fondas bus priverstas nutraukti veiklą. Juolab LVAT sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas – fondui pralaimėjus ginčą, beliktų kreiptis į Europos teisingumo teismą.

Visgi advokatas tikisi, jog LVAT nepakeis ankstesnio teismo sprendimo, reikalavimo užtikrinimo priemonės bus paliktos galioti.

Advokato teigimu, VMU elgiasi neatsakingai – nors pradėjusi naują planavimo etapą VMU buvo įspėta, kad neįvertinus poveikio aplinkai sprendimai bus skundžiami, urėdija vis tiek sudarė viešųjų pirkimų sutartis ir taip pati prisiėmė riziką patirti nuostolių, jei kirtimai teismo būtų sustabdyti.

S. Dambrausko teigimu, šiuo atveju galima įžiūrėti ir panašumų su vadinamaisiais SLAPP ieškiniais.

Primename, jog SLAPP (angl. strategic lawsuit against public participation) ieškiniu vadinamas nepagrįstas ar piktnaudžiaujantis teisinis procesas, kuriuo siekiama įbauginti, finansiškai ar psichologiškai išsekinti ir nutildyti žmogų ar organizaciją, viešai reiškiančius nuomonę ar ginančius viešąjį interesą. Šiuo atveju SLAPP ieškinio požymių įžvelgti leidžia ir reikalaujamo užstato dydis – jis gali būti toks didelis, kad fondas būtų priverstas pasitraukti iš ginčo vien todėl, kad neturi galimybės sumokėti užstato.

„Kas vyksta Kaune“ teiravosi VMU, kaip buvo apskaičiuotas prašomas 9 mln. Eur užstatas, taip pat kiek ir kokių viešųjų pirkimų bei sutarčių urėdija buvo sudariusi iki teismui pritaikant kirtimų sustabdymo priemones. Taip pat klausėme, ar prieš sudarant šias pirkimų sutartis buvo įvertinta rizika, kad kirtimai gali būti sustabdyti teismo sprendimu.

Tačiau atsakymų į visus užduotus klausimus nesulaukėme – urėdija atsisakė paaiškinti, kaip gi apskaičiavo dėl kirtimų sustabdymo patirtą žalą. VMU tikino, jog iki šiol visus veiksmus vykdė teisės aktų nustatyta tvarka.

„Atsakydami į klausimus, norime pabrėžti, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) visus veiksmus vykdė teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaudamasi kompetentingų institucijų priimtais sprendimais ir patvirtintais miškotvarkos projektais. Po ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl „Natura 2000“ teritorijų, buvo pakeistas teisinis reguliavimas, nustatytos papildomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kurios rengiant šiuos projektus buvo atliktos. Taip pat buvo organizuotas viešas projekto svarstymas su visuomene, o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadas, kad planuojama veikla neturi reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir jų artimai aplinkai.

Svarbu pabrėžti, kad šioje byloje nėra skundžiami konkretūs VMU veiksmai ar Urėdijos priimti sprendimai. Ginčas iš esmės susijęs su teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių poveikio aplinkai vertinimo procedūras, taikymu, kuriomis VMU vadovavosi vykdydama savo funkcijas“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ raštu pateiktuose atsakymuose nurodė VMU Komunikacijos skyriaus specialistė Karina Vladičkė.

VMU atstovė taip pat nurodė, jog urėdija teisme „atstovauja valstybės interesams“, o teismui pateikti argumentai remiasi „subalansuotų visų interesų vertinimu“.

„VMU gerbia visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų teisę kreiptis į teismą bei ginti viešąjį interesą. Kartu Urėdija turi pareigą atstovauti valstybės interesams ir atkreipti dėmesį į galimas ekonomines bei socialines pasekmes, kurias gali sukelti ilgalaikis suplanuotos veiklos sustabdymas. Teismui pateikti argumentai buvo skirti užtikrinti subalansuotą visų interesų vertinimą ir proporcingą situacijos įvertinimą.

Šiuo metu byla nagrinėjama teisme. Išsamesnius atsakymus į keliamus klausimus VMU galėtų pateikti, turėdama galiojantį teismo sprendimą“, – teigė K. Vladičkė.