Į Lietuvą įskridęs dronas sulaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio

Savaitės viduryje užfiksuotas incidentas, kai į Lietuvą įskrido galimai dronas ir pirmąsyk po nepriklausomybės atkūrimo buvo paskelbtas oro pavojus, sulaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Jei Rusijoje ir Baltarusijoje dominavo antraštės apie „isteriją“, „chaosą“ ir „NATO bejėgystę“, tai Vakarų spaudoje buvo justi susirūpinimas kylančia grėsme regione ir kaltinimas Kremliui.

Kaip rodo žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ atlikta analizė, gegužės 20 dienos įvykis per kelias valandas peržengė Lietuvos sienas ir sudomino pasaulio informacinę erdvę.

Gegužės 20-22 dienomis užfiksuota 8 tūkst. unikalių publikacijų iš daugiau nei 80 šalių, o bendras auditorijos pasiekiamumas šia tema viršijo 80 milijonų žmonių, kas prilygsta Vokietijos gyventojų skaičiui.

Kaip pastebi „Mediaskopas“, įdomu ir tai, kad lyginant šį atvejį su ankstesniais rezonansiniais incidentais, pavyzdžiui, Pabradėje dingusių JAV karių istorija ar Baltijos šalių atsijungimu nuo BRELL žiedo, šįkart matomas gerokai agresyvesnis, emocionalesnis ir labiau koordinuotas naratyvų modelis.

„Matome labai aiškų susidūrimą tarp dviejų skirtingų informacinių realybių. Vienoje erdvėje incidentas buvo pateikiamas kaip rimtas NATO saugumo klausimas, kitoje – kaip pašaipos objektas ir Lietuvos silpnumo simbolis“, – sako „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

Kaip rodo „Mediaskopo“ analizė, pirmosiomis incidento valandomis Baltarusijos nepriklausomi portalai dar bandė laikytis neutralesnio tono – buvo vartojamos formuluotės apie „galimą droną“, „nepatvirtintą objektą“, akcentuojamas NATO oro policijos aktyvavimas. Tačiau vos po kelių valandų tiek Baltarusijos valstybinė, tiek Rusijos žiniasklaida incidentą pradėjo transformuoti į „isterijos“, „chaoso“ ir „NATO bejėgystės“ istoriją. Rusijos kanalai Lietuvą vaizdavo kaip valstybę, kuri „su NATO pagalba gaudė vaiduoklį“. Informacinėje erdvėje pradėjo dominuoti hiperbolės apie „bunkerius“, „rūsius“, „šimtus dronų“ ir tariamą visuotinę paniką.

Tuo pat metu, pasak „Mediaskopo“, visiškai kitokį paveikslą kūrė pagrindinė Vakarų žiniasklaida. BBC, „Reuters“, „Bloomberg“, „Euronews“, prancūzų „Le Parisien“, indų „Times of India“ ir kt. tą patį įvykį aprašė per visiškai skirtingas prizmes: „Lietuvos prezidentas ir ministrė pirmininkė nusileido į slėptuves“, „NATO naikintuvai pakelti“, „NATO narė aktyvavo kolektyvinio saugumo mechanizmus“. Šiose publikacijose buvo jaučiamas rimtas susirūpinimas kylančia regionine saugumo grėsme ir kaltinimas Rusijai.

V. Kairienės teigimu, Rusija generavo publikacijų daugiau nei bet kuri kita šalis – 26,5 proc. viso duomenų srauto. Tačiau šis kiekis nesugeneravo didelio auditorijos pasiekiamumo: Rusijos šaltiniai pasiekė tik 8,7 mln. auditoriją – vos 11 proc. nuo bendro skaičiaus.

„Telegram“ buvo antroji pagal žinios apie į Lietuvą įskridusį droną platinimo gausą platforma. Kaip pažymi „Mediaskopas“, tai yra tipiškas prorusiškos informacinės ekosistemos bruožas: anonimiški kanalai be redakcinės atsakomybės, greitas turinio platinimas, nulinis skaidrumas. Svarbiausi kiekio lyderiai – vz.ru (106 publikacijos), piter-news.net (110 publikacijų), spbnews78.ru (74 publikacijos). Visi jie yra prorusiški Rusijos regioniniai ar centralizuoti portalai, kurių bendras auditorijos pasiekiamumas yra žymiai mažesnis nei vienos BBC publikacijos.

Anot V. Kairienės, žvelgiant į likusį pasaulį pagal identifikuotus naratyvus pirmą vietą užima ne bunkero vaizdas ir ne oro pavojaus sirenos, o NATO reakcija. Beveik 2 tūkst. publikacijų pirmiausia apie įvykį kalbėjo per NATO prizmę: kolektyvinis saugumas, Aljanso mechanizmai, naikintuvų pakilimas. Tai yra fundamentaliai kitokia žinia nei ta, kurią skleidė rusiška erdvė.

„Mediaskopo“ analizė parodė, kad prorusiška žiniasklaida naudojo „bunkerio naratyvą“ kaip svarbiausią emocinį ginklą – tai vizualiai stiprus, lengvai suprantamas vaizdas, diskredituojantis Lietuvos valdžią. Vakarų žiniasklaida viską pateikė kaip tinkamą saugumo procedūrų laikymąsi NATO šalyje.

Socialinio tinklo „X“ (buvęs „Twitter“) dirbtinio intelekto įrankis „Grok“ apie incidentą Lietuvoje sugeneravo 8 atsakymus, kurie pasiekė daugiau nei 3,5 mln. auditorijos.

„Mediaskopo“ duomenimis, „Grok“ atsakymai buvo faktiškai tikslūs ir provakarietiški: „Tai ukrainietiški dronai, nukreipti į Rusijos karinius taikinius“; „Nėra jokių patikimų įrodymų, kad NATO šalys sąmoningai leidžia dronus“; „Baltijos šalys, Ukraina ir ES atmetė Baltarusijos kaltinimus.“

V. Kairienės teigimu, žmonės, ieškantys informacijos „X“ platformoje, gavo faktiškai teisingą ir provakarietišką atsakymą, kurį suformavo ne žurnalistas ar redakcija, o algoritmas. Pastebima, kad reiškinys, kai dirbtinis intelektas tampa savarankišku naratyvo kūrėju su išmatuojama auditorija, yra esminis pokytis šių dienų informaciniame lauke.

Kaip rodo „Mediaskopo“ analizė, lyginant su kitais rezonansiniais incidentais, drono atvejis dar neprilygo kitų kampanijų intensyvumui. Pavyzdžiui, Baltijos šalims atsijungiant nuo Rusijos elektros tinklo, Kremliaus propaganda veikė gerokai platesniu mastu ir buvo orientuota į ilgalaikį strateginį naratyvą.

Pažymima, kad BRELL tema buvo sisteminė ir ilgalaikė propagandos kampanija. Ten dominavo katastrofų scenarijai – tamsa, chaosas, energetinis kolapsas. Drono incidentas Rusijoje buvo labiau emocinio smūgio ir pašaipos operacija. Vienu atveju auditorija gąsdinama ilgalaikėmis pasekmėmis, kitu – siekiama akimirksniu sukelti panieką ir nepasitikėjimą.

„Krizės metu visuomenė gali priimti neapibrėžtumą, jeigu jis komunikuojamas aiškiai ir nuosekliai. Tačiau kai atsiranda informacinės spragos, propaganda jas užpildo akimirksniu. Šiuolaikinė informacinė kova vis labiau priklauso nuo greičio ir emocinio efekto. Kas pirmas suformuoja įspūdį, tas įgauna pranašumą. Todėl šiandien nepakanka paneigti melą po kelių dienų – reikia gebėti reaguoti realiuoju laiku. Drono incidentas Lietuvoje tapo labai aiškiu to pavyzdžiu“, – pabrėžė V. Kairienė.

ELTA primena, kad trečiadienį į Lietuvos teritoriją buvo įskridęs galimai dronas. Tos rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.

Čia buvo paskelbtas oro pavojus, gyventojams nurodyta eiti į priedangas. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.

Kiek vėliau paskelbta, jog į Lietuvą įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. Varėnos rajone – tikėtinoje objekto nukritimo vietovėje, vyko paieškos. Tačiau nieko neradus, buvo jos nutrauktos.

Ketvirtadienį dėl radaruose stebimo drono požymių turinčio objekto judėjimo Utenos apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) kiek vėliau pranešė, kad fiksuotas dar vienas objektas, galimai dronas.

Kiek vėliau situaciją komentavęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, jog radarai užfiksavo dvi į dronus panašias atžymas, tačiau abu objektai dingo ties Utena.

Anot Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko kontradmirolo Giedriaus Premenecko, galimų dronų atžymos buvo užfiksuotos Lietuvos radarų – Karinių oro pajėgų (KOP) stebėjimo sistemomis. Buvo aktyvuoti NATO oro policijos naikintuvai. Po maždaug valandos raudonas grėsmės lygis Utenos apskrityje buvo pakeistas į geltoną, o netrukus – į baltą, reiškianti, kad grėsmės nebėra.

Kariuomenė Utenos ir Panevėžio apskrityse tęsia objektų paieškas.