Jei politikas vietoje argumentų traukia iš savo skrynios teismų baubus - vadinasi, jo popieriai prasti

Kritiškai mąstantys žmonės puikiai supranta, kad Gintautas Paluckas į jokius teismus veikiausiai nesikreips dėl dviejų paprasčiausių priežasčių – pirma, jis nieko nelaimėtų, antra, procesas, ko gero, dar labiau sustiprintų įtarimus, susijusius su jo verslu, ryšiais, paskolomis ir veikla apskritai. Nes teismuose, skirtingai nei spaudos konferencijų metu, į nepatogius klausimus tektų atsakinėti.

Sudėliokime taškus: G. Paluckas nepateikė jokių bent kiek rimtesnių argumentų, duomenų, kad Andrius Tapinas ir Šarūnas Černiauskas būtų paskelbę nors vieną neteisingą faktą, susijusią su socialdemokratų vedlio butu, paskola, verslais.

Negana to, premjeras painiojasi, neprisimena jam nepalankių detalių, konkrečiai ir argumentuotai neatsako į klausimus.

Kas belieka, matant, kaip tavo „argumentacija“ vis labiau degraduoja? Karingai pareikšti, kad, girdi, „svarstai galimybę“ paduoti į teismą tuos, kurie ištraukė į dienos šviesą tau neparankią, smarkiai kompromituojančią, netgi iš posto išversti galinčią informaciją.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/06/29/politika/premjeras-ir-partneriai-g-palucko-versla-maitino-nematoma-ranka/

Užuot tiesiais, atvirais, išsamiais atsakymais išsklaidžius tamsius debesis, pakibusius virš savo reputacijos, užsiimama primityviais žaidimais su forma, apeinant turinį: tai tyrimą atlikęs žurnalistas neva nepatikimas, tai teismais pagąsdinsiu, tai dar kažką sugalvosiu, kad sumenkinčiau paviešintas tyrimo detales.

Šis atvejis nėra išskirtinis. Ne pirmą, ne antrą ir ne dešimtą kartą į skandalus patekę veikėjai, greičiausiai siekdami sustiprinti savo teisumo įspūdį, naudoja grasinimų teismais „kozirį“ , tačiau nuo skambių frazių apie teismus iki ieškinio padavimo, juolab - pergalės teismo salėje yra labai tolimas kelias.

Ir jie puikiai supranta, kad tai tik tuščias oro virpinimas. Tikriausiai tai suvokia ir pats G. Paluckas. Po metų niekas neprisimins, ką jis ten šnekėjo apie teismus, tačiau dabar tokiomis frazėmis tarytum siekiama sukurti tvirtumo, teisumo regimybę, kuri viso labo tėra miražas.

Panašiai po fiasko pirmame prezidento rinkimų ture dar pernai gegužę patempęs lūpą trimitavo Ignas Vėgėlė, prieš rinkimus paskelbus žurnalistinį tyrimą apie jo šeimos kontroliuojamos įmonės vykdytą kondicionierių eksportą. Tąsyk jis laidė karingas, bet vargu ar pamatuotas ir pagrįstas frazes apie teismus, veikiausiai skirtas paviršutiniškai mąstantiems žmonėms, kurie nesigilina į detales ir nelinkę į bent kiek gilesnes analizes.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/04/25/politika/muitine-tikrina-i-vegeles-seimos-versla-del-sankciju-laikymosi/

Nuo karingai graudžių I. Vėgėlės pareiškimų praėjo jau daugiau nei metai, ir kur dabar tie teismai? Kur ieškinys? Nuplaukė kartu su gausiai išpleškintomis „baugintojo“ frazėmis, virtusiomis muilo burbulais.

Ir dar - apie baudžiamuosius ir moralinius dalykus. Jeigu baudžiamosios atsakomybės nėra įžvelgiama (kaip bus G. Palucko atveju, dar neaišku), tai dar toli gražu nereiškia, kad tavo – politiko, valdininko, teisėjo, prokuroro ar kito valstybės tarnautojui prilyginto asmens elgesys atitinka moralinius, padorumo, reputacinius, kriterijus, kurie leistų toliau eiti valstybėje aukštas ir atsakingas pareigas.

Tai yra labai paprasta ir aišku. Šitą suvokė netgi LDDP valdytas parlamentas, 1996 metų vasarį atstatydinęs tuometį Vyriausybės vadovą Adolfą Šleževičių, nors baudžiamoji byla tuo metu jam buvo iškelta vos prieš porą savaičių, o vėliau ji, jau gerokai po atleidimo iš posto, buvo nutraukta.

Be A. Šleževičiaus buvo daugybė ministrų ir Seimo narių, buvo Rolandas Paksas, Arūnas Valinskas, kiti pačias aukščiausias pareigas ėję valstybės veikėjai, praradę postus ne dėl to, kad įvykdė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Sunku įsivaizduoti, kaip po paskutinių skandalų Lietuvoje į mus pažiūrėtų švedai, kurių ministrės M. Borelius ir C. Stegoe Chilo atsistatydino vos nuskambėjus žinioms, kad šios nemokėjo mokesčių už jų pačių pasamdytas aukles, o trečioji, vicepremjerė M. Sahlin, dar gražiau, valdiška kortele netyčia atsiskaitė už saldainių dėžutę.

Tad nereikia mosuoti galimo baudžiamosios atsakomybės netaikymo korta – puikiai visi suvokiate, bent jau turite suvokti (tiek premjeras, tiek jo užtarėjai), kad egzistuoja aukštesni, moraliniai reikalavimai galiojantys politikams ir valdininkams, ypatingai tiems, kurie užima svarbiausius postus valstybėje.

Ypač jeigu toji valstybė – demokratinė.