Premjeras ir partneriai: G. Palucko verslą maitino nematoma ranka

Šis žmogus – tai Darijus Vilčinskas, prieštaringai vertinamas verslininkas, pagarsėjęs tiek nugriautais statiniais Neringos kurorte, tiek griuvėsiais virtusiais Vilniaus Profsąjungų rūmais, už kurių perėmimą Vilniaus miesto savivaldybės taryba – įskaitant tuometį vicemerą G. Palucką – sutiko atseikėti apie 6 milijonus. Visa tai ir dar daugiau atskleidžia jungtinis tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas „Premjeras ir partneriai“.

Dabartinio premjero ir ne sykį viešumoje nuskambėjusio verslininko santykius išnarplioti padėjo vienas epizodas G. Palucko biografijoje – bendrovė „Sagerta“, kurią Vyriausybės vadovas pamiršo įtraukti į savo oficialų gyvenimo aprašymą. Būtent į šią įmonė su D. Vilčinsku susijęs verslas pumpavo didelius pinigus, juos įvardijant kaip akcininko paskolas. Nors tuo metu vieninteliu akcininku buvo G. Paluckas.

Būtent paskirdamas save „Sagertos“ direktoriumi G. Paluckas savo gyvenamąją vietą nurodė elitiniame kvartale Verkių regioniniame parke. Apartamentuose, kuriuos už 223 tūkst. eurų pirko iš D. Vilčinsko vadovaujamos įmonės, nedeklaruodamas būsto įsigijimo sandorio.

O adresų analizė atskleidė dar du netikėtus aspektus. Pirmas – tai, kad „Sagerta“ buvo finansuojama verslo, oficialiai veikusio apleistame pastate sostinės centre, kuris jau ne kartą figūravo „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimuose apie didelius pinigus, susijusius su Aliaksandro Lukašenkos režimu. Antras – tai, kad premjero kaimynas elitiniame Verkių parko kvartale yra sankcionuoto Baltarusijos oligarcho verslo partneris.

Premjeras G. Paluckas neįvardija, kokia buvo jo verslą ne vienus metus finansavusių ir niekuomet negrąžintų paskolų kilmė. Prašomas nurodyti, kas buvo faktiniai jo verslą finansavusios įmonės naudos gavėjai, G. Paluckas pasakė tik tiek: „Informacijos apie tai neturiu“.

Komentuodamas savo sprendimą palaikyti Profsąjungų rūmų perėmimą išleidžiant beveik 6 mln. eurų, jis tikina nematęs pagrindo nusišalinti.

Savo ruožtu, D. Vilčinskas santykius su Vyriausybės vadovu apibendrina dviem sakiniais: „Su Lietuvos Premjeru neturiu jokių santykių. Bet su p. Gintautu Palucku – esame šeimos draugai jau 15+ metų ir tai nėra jokia paslaptis“.

Pastarosiomis savaitėmis G. Paluckas viešojoje erdvėje linksniuojamas dėl „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo „Premjeras su palūkanom“ ir dviejų įmonių, įsisukusių į lengvatinės paskolos iš valstybinio banko istoriją: pernai įsteigtos bendrovės „Garnis“ ir penkioliktus metus skaičiuojančios giminingos UAB „Emus“.

Pastaroji įmonė dabartiniam premjerui sukrovė turtus ir dabar jam leidžia vadintis milijonieriumi. Tačiau verslo startas G. Paluckui buvo sunkus ir banguotas – tiek dėl kelių vienu metu plėtotų įmonių, tiek dėl baudžiamosios bylos.

Bendrovę „Emus“ G. Paluckas su partneriais įsigijo dar 2010 metais. Ši bendrovė buvo įsteigta kitu pavadinimu – „Specializuota gėrimų išparduotuvė“ – o ankstyviais metais veikė kaip UAB „Elektromotus“. Šią įmonę, kartu su gėrimų prekyba tikrai bandžiusia verstis UAB „Almofox“, G. Paluckas įgijo turbūt sunkiausiu savo politinės karjeros laikotarpiu.

Būtent 2010 metais G. Paluckas pripažintas kaltu vadinamojoje „žiurkių byloje“. Politikas nuteistas už piktnaudžiavimą einant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, vykdant su kenkėjų naikinimu susijusių paslaugų pirkimą.

Dėl „žiurkių bylos“ socialdemokratai atsiribojo nuo jauno ir perspektyvaus politiko. 2011 metais G. Paluckas mėgino tęsti politinę karjerą, kandidatuodamas į Vilniaus tarybą kaip nepriklausomas kandidatas. Tačiau šis bandymas patyrė fiasko. Politines ambicijas buvęs administracijos direktorius atidėjo į šalį, pasinerdamas į verslus, kurių vystymas jam tikrai nesiklojo kaip per sviestą.

Registrų centro duomenys rodo, kad alkoholio prekyba mėginusi užsiimti „Almofox“ gyvavo tik porą metų ir, sukaupusi beveik 10 tūkstančių eurų nuostolių, nustojo teikti ataskaitas ir rodyti gyvybės ženklus. Bendrovė „Elektromotus“ – būsimoji „Emus“ – tuomet tik žengė pirmuosius žingsnius ir mėgino įsitvirtinti rinkoje.

Ir čia būsimasis premjeras nėrė į dar vieną verslo avantiūrą, susijusią su vienu jo mylimiausių užsiėmimų – žvejyba.

2013 metais G. Paluckas įsigijo neseniai įsteigtą bendrovę „Sagerta“ ir, kaip vienintelis akcininkas, save paskyrė jos direktoriumi. Šios veiklos politikas ėmėsi praėjus maždaug metams po jam nepalankaus Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimo, kuriuo jis liko pripažintas kaltu „žiurkių byloje“ ir įpareigotas Vilniaus savivaldybei atlyginti apie 16,5 tūkst. eurų žalą.

„Sagerta“ ėmėsi vystyti ežerų dugnų topografijos projektą „MyLakeMap“. Žvejai, naudodamiesi „Sagertos“ vystyta aplikacija, esą turėjo galimybę geriau suprasti ežerų landšaftą ir lengviau rasti žuvingas vietas.

„MyLakeMap" yra programėlė, kuri pagal GPS duomenis parodo ant batimetrinio žemėlapio, koks yra gylys ten, kur meškerioji. Tikras žvejys žino, kad tai yra svarbu“, – taip šį projektą G. Paluckas nupasakojo jau 2017 metais, viešėdamas „Laisvės TV“ studijoje.

2013 metais G. Palucko įsigyta „Sagerta“ ambicingą projektą vystyti ėmėsi nuo pirmų savo veiklos mėnesių. Vos per pusmetį įmonė įsigijo nemažai turto ir patyrė solidžias su projekto įgyvendinimu siejamas išlaidas. Tačiau neuždirbo nė cento pajamų ir pirmus savo veiklos metus baigė nuostolingai.

Iš ko tuo metu gyveno „Sagerta“? Įmonės finansiniuose dokumentuose tai aprašyta labai aiškiai: „Yra suteikta akcininko paskola – 100 000 Lt (...), kurios grąžinimo terminas 2015 m.“

Analogišką situaciją „Sagerta“ deklaravo ir antrais savo veiklos metais, 2014-aisiais. Tuomet įmonė ir toliau rodė augančius įsipareigojimus, kurie jau viršijo 246 tūkst. litų (71 tūkst. eurų). Metinės „Sagertos“ pajamus sudarė vos 141 litą, 2014-oliktuosius pabaigiant su beveik 129 tūkst. Lt (37,27 tūkst. eurų) nuostoliu.

Registrų centro duomenimis, tiek pirmais, tiek antrais įmonės veiklos metais vieninteliu įmonės akcininkiu buvo G. Paluckas. Tačiau jo tuo metu teiktose interesų deklaracijose nebuvo nieko apie „Sagertai“ suteiktas paskolas, o turto deklaracijos grafoje „suteiktos paskolos“ mirgėjo nulis.

Gerokai vėliau pateikti duomenys rodo, kad paskolas įmonei teikė ne dabartinis premjeras, o įmonė su neaiškia savininkų struktūra, susijusi su buvusiu Profsąjungų rūmų šeimininku D. Vilčinsku.

Pokyčiai „Sagertoje“ prasidėjo 2015 metais, kai G. Paluckui pavyko sugrįžti į didžiąją politiką. Socialdemokratų sąrašą vedęs politikas buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą ir, sudarius koaliciją su liberalais, tapo vicemeru. Tais pačiais metais nutiko rimti pokyčiai G. Palucko versle. Tačiau duomenys rodo, kad šie pokyčiai galėjo vykti atsukinėjant laikrodį.

Registrų centro juridinių asmenų dalyvių duomenų bazė rodo, kad 2015 metų balandžio 9 d. „Sagertos“ akcininkų struktūra pakito: G. Paluckas sau pasiliko 25 proc. įmonės akcijų, o likusias perleido Vilniuje registruotai bendrovei „Uni Trading“ (45 proc.) bei dviem fiziniams asmenims (po 15 proc.).

Tačiau kitas dokumentas, tą pačią 2015-ųjų dieną pasirašytas G. Palucko, nurodo, kad jis ir tuomet buvo vienintelis „Sagertos“ akcininkas. Pasirašydamas šį dokumentą, politikas – kaip vienintelis akcininkas – atleido save iš įmonės vadovo pareigų.

Galiausiai paaiškėjo, kad duomenis apie 2015 m. pavasarį pasikeitusius akcininkus „Sagerta“ pateikė tik 2017 m. sausį. Ar tokia situacija turi dokumentų išrašinėjimo atgaline data požymių? Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovės Eglės Lukošienės vertinimu, klausimų kyla daug.

„Yra terminai, kurių reikia laikytis. Jeigu tų terminų nesilaikoma – įtarimų gali būti. Kad kyla klausimų, tai faktas“, – susipažinusi su „Sagertos“ akcininkų istorija teigė E. Lukošienė.

Dar daugiau klausimų kyla pažvelgus į bendrovės „Uni Trading“ finansines ataskaitas.

Būtent „Uni Trading“ tvirtina esanti tas akcininkas, kuris „Sagertai“ 2013 metais paskolino 100 tūkst. litų. Paskolos suma, pagal „Uni Trading“ ataskaitas, 2014 m. išaugo jau iki 233 tūkst. Lt – ir augo toliau, „Sagertai“ kiekvienais metais grimztant į nuostolius.

Projektą „MyLakeMap“ vystanti įmonė kasmet skelbėsi vykdanti „baigiamuosius darbus“, tačiau jokių rimtesnių pajamų negeneravo. Pavyzdžiui, 2017 metus ji baigė turėdama jau 171 tūkst. eurų sukauptų nuostolių. Bet „Uni Trading“ paskolų upė neišseko. Tais pačiais metais ši bendrovė deklaravo G. Palucko verslui suteikusi jau beveik 181 tūkst. eurų paskolų ir priskaičiavusi palūkanų už dar 28 tūkst. eurų.

Būtent 2017 metais Registrų centrui pateiktame akcininkų susirinkimo protokole matyti, kad su G. Palucko verslą finansavusia „Uni Trading“ susijęs verslininkas D. Vilčinskas. Būtent jis įvardijamas kaip „Uni Trading“ atstovas ir akcininkų susirinkimo, kuriame dalyvavo ir G. Paluckas, pirmininkas.

Tačiau D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir faktiniu G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras nurodo nežinojęs, koks asmuo ar asmenys kontroliavo įmonę, kuri jo verslą kasmet maitino dideliais pinigais.

„UAB „Uni Trading“ Jūsų minimu 2013-2018 m. laikotarpiu niekaip nebuvo susijusi su manim nei per akcijas, nei per paskolas ar kaip kitaip, o tik per įgaliojimus ar akcininkų atstovavimą įmonės veikloje, kaip investuotojų į „Sagertos“ vystyto ir plėtoto projekto „MyLakeMap“ interesų atstovavimą“, – raštu pateiktuose komentaruose teigė verslininkas.

Paprašytas patikslinti, kas buvo faktinis „Uni Trading“ naudos gavėjas, D. Vilčinskas patikino nežinantis, kas kontroliavo šią įmonę. Tą patį klausimą uždavėme ir premjerui G. Paluckui. Jo atsakymas: „Informacijos apie tai neturiu“.

Ne kartą kartodamas, kad nebuvo „Uni Trading“ savininku, D. Vilčinskas taip pat užtikrino, neva ši įmonė iš tikrųjų buvo „Sagertos“ akcininke nuo pirmų jos veiklos savaičių.

„Sagerta“ nebuvo tik p. G. Palucko įmonė, remiantis ir oficialiais dokumentais, jis tebuvo jos steigėjas ir tuometinis direktorius. Tuo tarpu jūsų minima UAB „Uni Trading“ „Sagertos“ akcininke buvo nuo pat pradžių – įmonės įkūrimo, 2013 m., ką patvirtina ir visos akcijų pirkimo pardavimo sutartys, kurios, tikėtina, tik dėl paprasčiausios žmogiškosios klaidos nebuvo laiku registruotos Registrų centre“, – nurodo D. Vilčinskas.

Apie klaidą, dėl kurios „Sagertos“ akcininkų struktūroje nebuvo įmanoma pamatyti su D. Vilčinsku susijusios įmonės, kalba ir G. Paluckas.

„2015 metais man paliekant įmonės vadovo poziciją paaiškėjo, jog informacija apie dar 2013 metais suformuotą UAB Sagerta akcininkų struktūrą nebuvo tinkamai perduota Registrų centrui. Naujasis įmonės vadovas šias klaidas ištaisė“, – raštu pateiktame komentare teigia premjeras.

Jis nesileido į detales apie tai, kad 2015-ųjų akcininkų struktūros pakitimai Registrų centrui pateikti tik 2017 m. pradžioje. Politikas taip pat teigė neturintis informacijos apie „Uni Trading“ sąsajas su D. Vilčinsku.

Visgi pareigas einantis premjeras pripažįsta, kad projektas „MyLakeMap“ nepavyko. Pagrindine to priežastimi jis įvardija menką žvejų susidomėjimą „Sagertos“ sukurtu produktu.

„Įmonės verslo planas buvo sukurti kokybiškų batimetrinių vandens telkinių žemėlapių duomenų bazę ir sukurti elektroninę platformą žemėlapių nuomai žvejams bei kitiems vandens telkinių naudotojams. Deja, nepaisant gana neblogai sukurto produkto bei itin kokybiškų žemėlapių duomenų bazės, vartotojų noras mokėti už jį nebuvo didelis. Verslo planas nepasiteisino“, – taip „Sagertos“ istoriją raštu pateiktame komentare nupasakojo premjeras G. Paluckas.

Projektą „MyLakeMap“ vysčiosi įmonė žlugo politikui jau nesant nei akcininku, nei vadovu. Galiausiai „Sagerta“ paskendo 2023 metais, su 270 tūkst. eurų viršijančiomis skolomis, kurių liūto dalis liko negrąžinta. Pagrindine buvusio G. Palucko verslo kreditore buvo bendrovė „Ziga“, kurios akcininku šiuo metu jau tiesiogiai yra D. Vilčinskas.

Visgi verslininkas tvirtina, kad ryšys su „Ziga“ irgi nereiškia, jog tai jis buvo G. Palucko verslą maitinusių pinigų šaltinis.

„Atkreipiu jūsų dėmesį, kad niekaip, nei per akcijas,nei per atstovavimą, nebuvau susijęs su jūsų minima bendrove „Ziga“ jūsų įvardintos skolos sumos perdavimo metu“, – nurodė D. Vilčinskas, pridurdamas, kad „Sagertos“ likimas niekaip nėra ir negali būti sietinas su p. G. Palucku“.

Dideli pinigai, įmerkti į projektą „MyLakeMap“, nedavė jokios apčiuopiamos grąžos. Tačiau „Sagertai“ kasmet skęstant vis didesniuose nuostoliuose, akcininkų paskolų srautas nesiliovė. Pinigų plovimo prevencijos ekspertės E. Lukošienės vertinimu, kyla daug klausimų dėl tokio verslo logikos.

„Finansinių nusikaltimų prevencijoje, kai prevencijos specialistai atlieka analizes, įmonių veikla ir kiek tai atitinka verslo logiką – vienas iš tų elementų, kuris tikrai atidžiai vertinamas“, – teigė E. Lukošienė.

Apie verslo logiką pasiteiravome ir D. Vilčinsko, kuris čia jokių spragų neįžvelgė.

„Bendrovės „Uni Trading“ investicinius interesus „Sagertoje“ atstovavau būdamas įgaliotas jos vadovo, tuo tarpu, kaip jau minėjau ne kartą, galutinių jos naudos gavėjų nežinau. (...) Tolimesnis kreditavimas buvo visiškai natūralus – siekiant tęsti ir užbaigti projektą“, – teigė D. Vilčinskas.

Savo ruožtu, G. Paluckas tvirtina iš nepavykusio ežerų dugnų verslo uždirbęs nedaug.

„Išskyrus minimalų darbo užmokestį vadovavimo įmonei laikotarpiu, jokių naudų – paskolų, sutarčių, išlaidų kompensavimo – nei aš, nei man artimi žmonės iš įmonės UAB „Sagerta“ nesame gavę“, – teigia premjeras.

Tačiau jį su D. Vilčinsku sieja ne tik šimtai tūkstančių, paskendusių „Sagertos“ ežero dugne.

2012 metais, vis dar kamuojamas „žiurkių bylos“ sukeltų problemų, dabartinis premjeras pasirašė ištaigingo buto pirkimo sutartį. Politikos paraštėse tuomet buvęs ir keletą įmonių mėginęs įsukti G. Paluckas sugebėjo įpirkti 127 kvadratinių metrų naujos statybos apartamentus sostinės Trinapolio gatvėje, elitiniame kvartale, esančiame Verkių regioninio parko teritorijoje.

Butas įsigytas ne iš bet ko, o iš D. Vilčinsko vadovaujamos įmonės „Verslo investicijų projektų centras“, garsiai nuskambėjusios statybų Neringoje istorijoje. Oficialiai šis turtas G. Palucko vardu registruotas 2013 m. pabaigoje. Registrų centro „Sienai“ pateiktais duomenimis, sandorio vertė siekė 223 tūkst. eurų. Tačiau šis skaičius politiko deklaracijose neatsispindėjo.

2015 m., kandidatuodamas į Vilniaus mero postą, G. Paluckas teikė turto deklaraciją už 2013 metus – tuos metus, kuomet butas Trinapolio gatvėje registruotas jo vardu. Tačiau politiko turto deklaracijoje buvo kur kas kuklesni skaičiai: visą savo turtą būsimasis vicemeras tuomet įvertino bendra 66 tūkst. eurų suma. Tiek gautų, tiek suteiktų paskolų grafose – nuliai. Rinkėjams pateiktoje interesų deklaracijoje – jokio būsto pirkimo sandorio pėdsako.

Tiek D. Vilčinskas, tiek G. Paluckas tvirtino, kad būstas įsigytas už teisėtas lėšas ir gavus banko kreditą. Vyriausybės vadovas tvirtina, kad skolintos lėšos ir pats turtas tinkamai atspindėtas vėlesnių laikotarpių turto deklaracijose.

„Buto įsigijimo procedūra, banko kreditas ir registracija Registrų centre baigta 2014 metų pradžioje. Naujai įgytas turtas bei kreditiniai įsipareigojimai atsispindi vėliau einančių metų deklaracijose. Butas įsigytas iš asmeninių ir skolintų lėšų“, – teigia premjeras.

Savo ruožtu, D. Vilčinskas kategoriškai atmeta galimybę, kad brangaus būsto pirkimui galėjo būti naudojamos „Sagertai“ skolintos lėšos.

„Pažymiu, kad restruktūrizuojamas „Verslo investicijų projektų centras“ už p. G. Palucko įsigyjamą butą jokių kitų pajamų negavo, bet kokios spekuliacijos apie tai, kad sandoris apmokėtas „Sagertos“ ar „Uni Trading“ lėšomis – neatitinka tikrovės ir yra klaidinančios, tiek jus, tiek visuomenę, kaip ir spekuliacijos apie tai, kad p. G. Paluckas buvo ar yra mano verslo partneris“, – teigia verslininkas.

Raštu pateiktuose komentaruose G. Paluckas ne sykį akcentavo neturėjęs bendrų verslų su D. Vilčinsku. Pats verslininkas santykį su žinomu politiku apibūdina kur kas šilčiau.

„Su Lietuvos Premjeru neturiu jokių santykių. Bet su p. Gintautu Palucku – esame šeimos draugai jau 15+ metų ir tai nėra jokia paslaptis“, – teigia D. Vilčinskas.

Supažindinta su visomis G. Palucką ir D. Vilčinską siejančiomis aplinkybėmis, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė pažymėjo, kad artimas verslininko ir politiko santykis nekelia abejonių.

„Žiūrint iš šalies, susidaro vaizdas, kad tai yra arba ilgamečiai verslo partneriai, arba bičiuliai. Bet yra aišku, kad tas santykis yra ir jisai tęsiasi“, – sakė I. Kalinauskienė.

Visgi nei ilgametė draugystė, nei verslo ryšiai, nei brangaus buto įsigijimas iš D. Vilčinsko valdomos įmonės nesutrukdė G. Paluckui dalyvauti su senu bičiuliu susijusių politinių sprendimų priėmime. Ar bent jau viename, kurio vertė – beveik 6 mln. eurų.

2018 m. vasarą, keli mėnesiai po galutinio G. Palucko pasitraukimo iš „Sagertos“ akcininkų, Vilniaus miesto taryba padėjo tašką su D. Vilčinsku susijusios įmonės „VIPC Vilnius“ valdomų Profsąjungų rūmų istorijoje.

„VIPC Vilnius“ kreditoriai tuo metu jau buvo iniciavę įmonės bankrotą. O sostinės taryba ėmėsi svarstyti rūmų perėmimą visuomenės reikmėms, „VIPC Vilnius“ sumokant 5,9 mln. eurų. Su tokiu sprendimu sutiko ne visi.

Pavyzdžiui, tarybos narys Algis Čaplikas stebėjosi, kodėl miestas turėtų tokią sumą mokėti “už griuvėsius“. Kitas tarybos narys, verslininkas Vidmantas Martikonis, ragino neplėšyti miesto piniginės ir palaukti varžytinių.

„Tie žmonės, kurie susiję su NT (…) supranta, kas yra paimti visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiams paimi – vadinasi, privalomai sumoki tuos pinigus. O jeigu pirktum bankroto įstatymo numatytu keliu šitą objektą, per aukcioną (…) kiek sumokėtum? Dar primokėti turėtų už nugriovimą“, – ironizavo V. Martikonis.

Į priešingą barikadų pusę stojo vienas miesto vadovų – vicemeras G. Palukcas. „Mano galva, reikėtų pademonstruoti šiek tiek atsakomybės, ir jeigu norime, kad ten atsirastų koncertų salė (...) turime tuos priimti sprendimus ir efektyviai parodyti savo politinį įgalumą“, – posėdžio metu kalbėjo socialdemokratas.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovės I. Kalinauskienės vertinimu, tokiose situacijose politikai privalo bent jau iškelti klausimą dėl savo nusišalinimo nuo sprendimų, kurie gali būti naudingi jiems artimiems asmenims.

„Visų pirma, įsivertinčiau santykį. Suprantu, kad tai yra senas bičiulis. Įsivertinčiau klausimą, kuris yra svarstomas. Ir iškelčiau klausimą dėl nusišalinimo pagal galiojančias taisykles ir vidinę tvarką“, – paklausta, kaip būtų elgusis G. Palucko vietoje, sakė I. Kalinauskiėne.

Visgi vicemeras ne tik nenusišalino, bet ir neinformavo mero apie savo santykį su žinomu verslininku. Tai „Sienai“ ir „Laisvės TV“ patvirtino tuometis Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

„Man tai naujiena, aišku, – kalbėjo R. Šimašius. –. Aš atsimenu tas diskusijas, labai gerai prisimenu. Taip, Gintas Paluckas epizodiškai sudalyvaudavo, kaip koalicijos vienas iš partnerių ir kaip žmogus, kuris apie kultūrą šiek tiek išmano ir turi supratimą. Man tuo metu atrodė labai natūralus jo dalyvavimas.“

Paklaustas, kaip būtų elgęsis, jei būtų turėjęs informaciją apie G. Palucko ir D. Vilčinsko ryšius, politikas patikino, kad tikrai būtų pasiūlęs vicemerui nusišalinti nuo Profsąjungų rūmų klausimo.

Su D. Vilčinsku tuometis meras teigia nesantis pažįsatamas. Paklaustas, ar eidamas mero pareigas susidarė įspūdį apie šį verslininką, R. Šimašius jį apibūdino kaip asmenį, su kuriuo „neitų obuoliauti“.

Apie balsavimą Vilniaus taryboje, sprendžiant dėl Profsąjungų rūmų perėmimo už beveik 6 mln. eurų, G. Palucko klausėme du kartus.

„Jei neklystu, buvo svarstomas paėmimo visuomenės poreikiams, o ne išpirkimo klausimas. Interesų konflikto neįžvelgiu, nes su Darijumi Vilčinsku bendrų verslo įmonių nesu turėjęs“, – taip premjeras atsakė į pirmą užklausą dėl galimo interesų konflikto miesto taryboje.

Antrąsyk dėl interesų konflikto kreipėmės prašydami patikslinti, ar jo pozicijos nekeičia faktas, kad D. Vilčinskas jį įvardija kaip seną šeimos draugą. G. Palucko atsakymas – vienintelis žodis „Ne“.

O dabar laikas grįžti prie bendrovės „Sagerta“ ir jos pinigų kilmės. Tiek G. Paluckas, tiek D. Vilčinskas teigia negalintys nurodyti faktinių „Sagertą“ finansavusios įmonės „Uni Trading“ savininkų. Tačiau premjero verslą finansavusią įmonę galima atsekti iki tikrai ypatingo adreso.

2013-2014 m., kuomet „Uni Trading“ paskolino „Sagertai“ 233 tūkst. litų, politiko verslą maitinusi įmonė buvo registruota sostinės centre, Giedraičių g. 2-7. Tačiau tai nėra vienas iš Vilniaus verslo kvartalo dangoraižių. Giedraičių g. 2 – seniai apleistas pastatas, savu laiku veikęs kaip savotiškas verslo inkubatorius.

Šis adresas ne kartą figūravo „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimuose apie Baltarusijos oligarchus ir su Aliaksandro Lukašenkos režimu susijusius pinigų srautus, plaukusius per Lietuvą. Mat būtent Giedraičių g. 2-7 – apleistoje landynėje – buvo įregistruota keliasdešimt įmonių, iš kurių bent kelios atvedė iki asmenų, susijusių su Baltarusijos diktatoriumi.

Viena tokių įmonių – bendrovė „Lexie Ventures“, kurią kontroliavo „Lukašenkos pinigine“ tituluojamas oligarchas Aliaksejus Aleksinas. Jam ES ir JAV sankcijos pritaikytos po „Sienos“, „Belarusian Investigative Center“ ir „Laisvės TV“ tyrimo „Batka, babkės ir bomžynas“.

Nuo 2018 metų „Lexie Ventures“ oficialiai veikia kitu adresu. „Lukašenkos piniginės“ verslą nuo premjero skira vienos durys. Tiesiogine prasme.

„Lexie Ventures“ oficialiai registruota Trinapolio g. 25 – tame pačiame name, kaip ir premjero butas. „Lukašenkos piniginės“ įmonė veikia gretimame bute, kurio savininkas – ne tik premjero kaimynas, bet ir A. Aleksino verslo partneris.

Verslininkas Marius Giržadas, kuriam priklauso oficiali „Lexie Ventures“ buveinė, nuo 2017 metų taip pat yra ir šios įmonės akcininkas. Be to, M. Giržadas turi ir nuosavą istoriją, susijusią su Giedraičių gatvės „verslo inkubatoriumi“ – mat jis vadovavo ten užgimusiai įmonei, kuri vos per metus sugebėjo sugeneruoti beveik milijardo eurų apyvartą.

Savu laiku Giedraičių g. 2-7 veikė ir bendrovė „One Energy“. Jos pėdsakus atsekėme dirbdami prie tarptautinio tyrimo „Pandora Papers“, kuriame aptikome milijardines operacijas, susijusias su vienu paslaptingiausių Lietuvos turtuolių – Vitoldu Tomaševskiu.

Nutekėjusiuose duomenyse aptikome informaciją apie Singapūre registruotą V. Tomaševskio įmonę „Savoil LLP“, kuri deklaravo 5 milijardus dolerių viršijančias pajamas, vos per porą metų sugeneruotas iš naftos produktų prekybos. Bendradarbiaudami su „Belarusian Investigative Center“, nustatėme, kad šios pajamos galėjo būti susijusios su vadinamąja tirpikių schema, kuomet Baltarusija naftos produktus eksportavo kaip skiediklius ar tirpiklius, vengdama muitų mokėjimo.

Būtent per ryšį su „Savoil“ aptikome ir lietuvišką įmonę „One Energy“. Apie ją bei „Savoil“ ir sukosi „Sienos“ ir partnerių tyrimas „Misteris milijardas“.

Tuo metu, kai per „One Energy“ plaukė milžiniški kiekiai naftos produktų, jos vadovo pareigas ėjo dabartinis premjero G. Palucko kaimynas M. Giržadas. Mėginome su juo susisiekti tiek el. paštu, tiek telefonu, tiek per socialinius tinklus. Atsakymo negavome.

Savo ruožtu, G. Paluckas savo santykį su M. Giržadu apibūdino vienu sakiniu: „Marius Giržadas buvo mano kaimynas“.

Apie M. Giržado ryšį su „Lukašenkos pinigine“ A. Aleksinu bei kaimyno bute registruotą „Lexie Ventures“ G. Paluckas teigė apskritai nežinojęs.

Jungiamoji grandis abiejose minėtose istorijose – elitinė finansinių paslaugų kompanija „Noewe“, tuo metu dar veikusi kitu vardu, „Lewben“. Šios kompanijos pėdsakų aptikome tiek A. Aleksino, tiek V. Tomaševskio įmonių operacijose, tiek steigiant įmones Giedraičių g. 2-7.

„Lewben“ dar 2018 metais sulaukė neigiamo Lietuvos žvalgybos vertinimo. Valstybės saugumo departamentas (VSD) mėgino blokuoti vienos iš „Lewben“ įmonių investicijas dėl rizikų, kurias kelia šios kompanijos „ryšiai su ES ir NATO nepriklausančių šalių asmenimis“.

VSD pažymos šleifą „Lewben“ mėgino nusiplauti teismuose. Ginčas pasiekė net Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris 2023 m. atmetė „Lewben“ pretenzijas. Visgi dabartinis premjeras tvirtina apie visa tai nežinojęs.

Toks paaiškinimas neįtikina politologo, Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto partnerystės docento Vyčio Jurkonio.

„Tu negali atsikalbinėti: „nežinojau“, „nepagalvojau“. Nes tai tiesiog yra ABC to vadinamo compliance. Bet kuris banko atstovas pasakys, kad jeigu tu derini Baltarusiją, Rusiją, Kiprą ir įmones, kurios susijusios su tam tikrais sektoriais – farmacija, energetika, tabakas – tai iš karto yra rizika. Ne tai kad kvadratu. Kubu“, – sakė V. Jurkonis.

Anot pašnekovo, bet koks ryšys su „Lukašenkos piniginėmis“ ar jų aplinka – automatinis pavojaus signalas.

„Bet koks bendradarbiavimas ar kontaktas su jais iš principo turėtų būti traktuojamas kaip „raudona vėliava“ bet kokioms tarnyboms, bet kokiam solidžiam verslui“, – teigė politologas.

V. Jurkonio vertinimu, kai kurios Giedraičių gatvės „verslo inkubatoriuje“ registruotos įmonės „atitiko visus požymius, kad ten buvo vykdomos pinigų plovimo schemos“. Išgirdęs, kad būtent šiuo adresu veikė premjero verslą finansavusi „Uni Trading“, pašnekovas teigė esąs šokiruotas.

„Uni Trading“ valdymo struktūra – ypač ankstyvaisiais „Sagertos“ finansavimo metais – kelia daug klausimų. Tuomet bendrovė buvo valdoma per kitą lietuvišką įmonę „Amber Realty Investments“, o pastaroji buvo kontroliuojama per Kipro įmonę „Bitus Holdings Limited“. Šios įmonės pėdsakus panašiu metu radome Rusijoje – bendrovėje „Temperans“, kurios valdymo struktūroje aptikome kitas įmones, neabejotinai susijusias su multimilijonieriumi Vitoldu Tomaševskiu.

Visgi šie duomenys neleidžia tvirtinti, kad paslaptingas turtuolis buvo susijęs su premjero įmonės finansavimu.

Tiek „Uni Trading“ valdžiusi bendrovė „Amber Realty Investments“, tiek daugelis kitų jau minėtų įmonių vienaip ar kitaip susijusios su „Lewben“. O vienas „Lewben“ vadovų Justinas Klimašauskas ėjo „Uni Trading“ direktoriaus pareigas, kuomet ji dosniai maitino G. Palucko „Sagertą“.

Susisiekus su J. Klimašausku, jis patikino, kad „Uni Trading“ naudos gavėjų tarpe V. Tomaševskio nebuvo.

„Jeigu gerai atsimenu, tai Vitoldas ten jokiom šviesom nebuvo“, – telefonu duotame interviu teigė J. Klimašauskas.

Paklaustas, ar „Uni Trading“ naudos gavėju galėjo būti D. Vilčinskas, pašnekovas teigė negalintis prisiminti faktinių šios įmonės savininkų. Be to, J. Klimašauskas teigė negirdėjęs nei apie „Sagertą“, nei apie jai suteiktas paskolas, nei apie tai, kad jos nebuvo grąžintos.

„O tai negrąžino tų paskolų kažkaip? Ar kas čia atsitiko?“ – nustebo buvęs „Uni Trading“ vadovas.

Verslininkas D. Vilčinskas neigia buvęs „Lewben“ klientas. Visgi jis patvirtino palaikantis „draugiškus santykius“ su „Lewben“ įkūrėju Viliumi Kavaliausku.

Dar vienas D. Vilčinsko draugas – dabartinis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Su juo verslininkas nurodo draugaujantis jau apie du dešimtmečius. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – vienintelis dabartinės valdančiosios koalicijos lyderis, su kuriuo D. Vilčinskas teigia neturintis jokio santykio.

Visgi labiausiai tarp valdančiųjų elito su D. Vilčinsku susisaistęs politikas yra dabartinis premjeras, ar bent jau taip rodo šio tyrimo metu surinkta informacija. Tačiau G. Paluckas tvirtina nepadaręs jokių nusižengimų ir nesupainiojęs viešų ir privačių interesų.

„Galiu drąsiai pasakyti – visi mano profesiniai santykiai visada buvo tvarkingi ir laikėsi įstatymų bei etikos normų. Tuo vadovaujuosi ir dabar“, – raštu pateiktame komentare nurodė premjeras.