Premjeras atskleidė, kada prasidės kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcija, o Nemuną siūlo išnaudoti per krizę

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius penktadienį Birštone susitikime su gyventojais sakė, kad kelią Kaunas–Prienai pradėti tvarkyti turėtų per dvi tris savaites. Susitikime premjeras kalbėjo ir apie Birštono gatvių finansavimą, Nemuno vagos gilinimą bei tai, kaip valstybė savivaldybėms perduoda savo kelius.

M. Sinkevičius spalio 30 d. su darbo vizitu lankėsi Prienų rajone ir Birštone. Birštone jis susitiko su savivaldybės mere Nijole Dirginčiene, įstaigų vadovais, administracijos darbuotojais, o vizito pabaigoje – su gyventojų bendruomene.

Paklaustas, kaip bus gerinamas susisiekimas su Birštonu ir kitais kurortais, premjeras pirmiausia užsiminė apie kelią į Prienus.

„Yra tas kelias link Prienų, kuris laukia tvarkymo. Kaunas–Prienai – kelias, kuris atvykstančiam čia labai svarbus, nes ten aplenkti nieko neįmanoma, viena ištisinė juosta, greičio matuokliai. Ir važiuoji ten, kankiniesi, nes kelias atrodo labai susiraukšlėjęs, labai prastos būklės. Tai kiek man žinoma, turbūt dviejų trijų savaičių klausimas, ir tas kelias bus pradėtas tvarkyti“, – sakė M. Sinkevičius.

Jis paprašė vairuotojų kantrybės, nes darbai prasidės prieš žiemą.

„Galima sakyti: „Ai, tai ką jūs čia sugalvojot dabar prieš žiemą tvarkyt?“ Tam tikri darbai bus pradėti, aš manau, kad jie minimaliai paveiks susisiekimą, minimaliai pakenks vykstantiems į Kauną ar vykstantiems į darbus, bet tas bus daroma“, – kalbėjo premjeras.

Valstybinės kelių bendrovės „Via Lietuva“ skelbtais duomenimis, rekonstruojamas krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožas nuo 19,48 iki 31,10 km, beveik 12 km Prienų rajone. Kelias bus platinamas iki keturių eismo juostų, numatyti trys viadukai, trys tuneliai, pėsčiųjų viadukas, tiltas per Šventupę, dvi gyvūnų perėjos ir penkios žiedinės sankryžos. Rangos darbų pirkimą „Via Lietuva“ paskelbė 2026 m. pavasarį, statybą leidžiantį dokumentą gavo vasarą. Darbus planuojama baigti 2028 m. pabaigoje.

2021 m. tuometinis susisiekimo ministras Marius Skuodis, Prienuose skelbdamas apie projekto pradžią, nurodė, kad ruožas tarp Kauno ir Prienų bus rekonstruotas iki 2026 m.

Premjeras užsiminė, kad valstybė galėtų prisidėti prie Birštono senamiesčio gatvių tvarkymo.

„Mes matome jūsų savivaldybėje vadinamąsias senamiesčio gatves – ar tai Muziejaus gatvė, ar kitos gatvės, kurias jūs tvarkote. Matyt, gal šiek tiek reikia suprasti ir finansiškai paremti, kad tie darbai būtų ne vien tik savivaldybės rūpestis“, – sakė M. Sinkevičius.

Dėl Vaižganto gatvės, kurią susitikime įvardijo vietos atstovai, pažadų šiemet premjeras nedavė.

„Aš manau, kad turbūt jau būtų per ambicinga sakyti, kad mes kažką nuveiksim, nes žiema jau ne už kalnų, bet pavasarį manau, kad turime dėti akcentą“, – kalbėjo jis.

M. Sinkevičius sakė pritariantis logikai, kad kurortų savivaldybėms reikia daugiau dėmesio, nes jų infrastruktūra naudojasi ne tik vietiniai.

„Atvyksta daug ir vietinių, ir svečių iš užsienio. Ir atvykdami jie atvažiuoja ne dviračiais, ne pėsčiomis ateina – atvažiuoja su automobiliais, matyt, ir autobusais. Ir jie ką daro? Atvažiuodami vis tiktai tą infrastruktūrą braižo, naudoja, kartais gal sulaužo“, – sakė premjeras.

Kalbėdamas apie Nemuną premjeras atkreipė dėmesį į upėje atsiradusias salas ir seklumas.

„Matome čia tas salas visokias, kurių kažkada, gal prieš 10 metų, ir nebuvo. Yra nešmenys, yra seklumos, kurios trukdo ne tik pramoginiams laiveliams plaukioti, kateriams, sportui ar žvejybai. Bet mes šiandien kalbėjomės ir diskutavome, kad vandens kelias irgi turi sulaukti dėmesio iš valstybės. Valstybė turi tuo pasirūpinti“, – sakė M. Sinkevičius.

Pasak jo, vandens kelias svarbus ir kaip atsarginis susisiekimo būdas.

„Ta infrastruktūra krizės atveju, kažkokios agresijos atveju gali būti pažeista. Gali būti sutrikdytas mūsų oro uostų darbas, geležinkelių darbas, kelių infrastruktūra. Todėl vandens kelią turim matyti kaip tam tikrą alternatyvą ir papildinį prie visos kelių infrastruktūros“, – kalbėjo premjeras.

Jis žadėjo kreiptis į Susisiekimo ministeriją: „Po šio susitikimo aš tikrai prašysiu Susisiekimo ministerijos ir klausiu: tai kada mes galim tikėtis iš tikrųjų darbų upėje, kada bus gilinama vaga, tvarkomos vietos, kurios kaip seklumos, kur neapsižiūrėjus gali užplaukti ir tekti išlipti pastumti savo motorinę vandens priemonę. Taip neturėtų būti.“

Moderatorius premjero paklausė, ar valstybė kompensuos savivaldybėms perduotų kelių priežiūros ir rekonstrukcijos išlaidas, ypač turizmo sezonu. Tiesiogiai į tai M. Sinkevičius neatsakė, bet paaiškino, kaip valstybė skirsto lėšas keliams.

Pasak jo, dalis gatvių savivaldybėse priklauso ne savivaldybei, o valstybei, ir už jas atsakinga „Via Lietuva“.

„Valstybė, kadangi neturi pakankamai lėšų prižiūrėti visam kelių tinklui, ką daro? Ką darytų ūkiškas šeimininkas? Žiūri, kur pagrindiniai srautai, kur didžiausias skaičius žmonių pravažiuoja. Kaip su kraujagyslėm: jeigu kraujagyslės neveikia, šuntuoja pagrindines arterijas, nepradeda kapiliarų tvarkyti su lazeriu. Nepradeda nuo vienkiemio, nuo kažkokio mažo kaimelio“, – sakė premjeras, valstybinių kelių tinklą įvardijęs kaip 21 tūkst. km.

Valstybė, anot jo, siūlo savivaldybėms perimti dalį kelių, o šios dažnai sutinka tik su sąlyga, kad kelias bus sutvarkytas.

„Mes sakom: gerai, mes patvarkom arba perduodam, bet duodam ir pinigų, kad jūs patys pasitvarkytumėt. Mes savo tinklą susimažinam, jie savo tinklą pasididina ir gauna šiek tiek pinigėlių. Klausimas visą laiką iškyla: kiek pinigėlių? Nes mums norisi bėdos atsikratyti ir šiek tiek mažiau duoti, kad ir savivaldybė prisidėtų, o jie, aišku, norėtų, kad daugiau duotų, kad tas kelias būtų kaip ledas“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Paklaustas, ar taip ir nesutariama, premjeras atsakė: „Ne, sutarėm! Su šita mere mes viską sutarėm ir tikiuosi, kad ir su ateities vadovais tikrai sutarsim lygiai taip pat.“

Pasak jo, savivaldybės kelių perimti neverčiamos: „Mes neišprievartausim nė vienos savivaldybės perimti, jeigu jos to nenorės ir jeigu esama būklė jų netenkins.“

Į premjero žodžius apie vienkiemius sureagavo Birštono merė N. Dirginčienė. Ji priminė, kad Birštono Vienkiemis yra gyvenvietės pavadinimas.

„Atsargiai su vienkiemiu! Vienkiemis – tai yra kurorto dalis. Mes turėjom regione tokį atvejį Regiono taryboje, kur dalyvavom kartu su premjeru kaip merai. Mano čia buvo žodžiai: „Man Vienkiemiui reikia gatvėms pinigų.“ „Na palauk, – sako, – mes centrinių gatvių negalim asfaltuoti, o tu Vienkiemiui!“ Vienkiemis yra mūsų kurorto dalis, didžiulė gyvenvietė, dabar jau išasfaltuotos gatvės, nutiestas dujotiekis, vandentiekis, nuotekos“, – sakė merė.

„Užkoduoti pas jus pavadinimai“, – replikavo M. Sinkevičius.