Vyriausybė šią savaitę pritarė parlamentarų siūlymui atšaukti ankstesnio Seimo nustatytus griežtesnius reikalavimus pagrindiniam išsilavinimui įgyti.
Seimas gegužę po pateikimo pritarė grupės socialdemokratų, tarp jų ir švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, parengtoms Švietimo įstatymo pataisoms.
Jomis siūloma iš įstatymo išbraukti nuostatą, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) slenkstinį lygį.
Vietoj to įrašoma, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus.
Ministrų kabinetas šią savaitę posėdyje pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtai teigiamai valdančiųjų projekto išvadai.
Pasak socialdemokratų, Seimui patvirtinus siūlomą reguliavimą, tai leis jaunuoliams siekti vidurinio išsilavinimo neparandant vienerių mokslo metų dešimtos klasės kurso kartojimui.
„Mokiniai, PUPP metu nepasiekę patenkinamo pasiekimų lygio (gavę 1–4 balus), gautų papildomą mokymosi pagalbą ir taip likviduotų turimas spragas bei galėtų mokytis pagal vidurinio ugdymo programą“, – teigia projekto autoriai.
2022 metais Seimas yra priėmęs Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias reikalaujama turėti pagrindinių dalykų teigiamą pažymį – ketvertą, kad moksleivis galėtų mokytis gimnazijoje.
Šis reikalavimas turėjo įsigalioti 2024 metų rugsėjį, bet buvo atidėtas iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos.
Seimo Švietimo komiteto pirmininkės Jurgitos Šukevičienės duomenimis, jeigu slenkstis būtų taikytas praėjusiais mokslo metais, pagrindinio išsilavinimo nebūtų įgiję 4 tūkst. 247 mokiniai, tai yra 15,2 proc. visų dešimtokų.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pernai lietuvių kalbos slenkstinio lygio nepasiekė 10,5 proc. mokinių, matematikos – 17,8 procento.
PUPP yra privalomas visiems dešimtų klasių mokiniams, tačiau iki šiol jų rezultatai neturėjo įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę.