ŠMSM apie be išsilavinimo dirbančius pedagogus: svarstoma peržiūrėti studijų procesą

„Mes matome bendrai, kad jau nuo pirmo kurso studentai, studijuojantys įvairiose programose, įsidarbina mokyklose. Kai kur dirba dauguma. Bet tai reiškia, kad kai jie pasiekia trečią ar ketvirtą kursą, galbūt ir susistabdo studijas, nes negeba, neišeina suderinti darbo ir studijų, ir lieka neturėdami to tinkamo, reikalingo išsilavinimo.

Dėl to mes ir svarstome, ir jau pradėjome diskusijas su pedagogų rengimo centrais, kaip sinchronizuoti studijų procesą ir mokytojų darbinę praktiką, nes šiai dienai praktikų yra labai labai daug, bet jos labai dažnai eina šalia, greta, jos nėra suderintos, integruotos į studijų procesą“, – ketvirtadienį Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje kalbėjo viceministrė Regina Valutytė.

„Tikrai labai rimtai svarstome apskritai peržiūrėti studijų procesą, kad mokyklose dirbančių žmonių veikla būtų suderinta su studijų procesu. Nes dabar mes matome suderinamumą labiau per studijų formą, kad yra tos vadinamosios sesijinės studijos, kur iš esmės atvažiavęs mėnesį studijuoji, visą kitą laiką dirbi ir savarankiškai mokaisi. Mes norėtume nuoseklesnio proceso, bet čia yra į ateitį. Dabar kaip pradinę formą mes siūlome studento stažuotojo pareigybę, kur mes tą darbinę patirtį galėtume fiksuoti kaip praktiką, suderinti visus studijų procesus“, – akcentavo ji.

Kaip skelbta, kovo pradžioje ŠMSM pateikė svarstyti priemonių plano projektą, skirtą pedagogų pritraukimui ir išlaikymui ugdymo įstaigose. Plane taip pat numatomos priemonės darbo sąlygų gerinimui.

Kaip nurodė ministerija, 2026–2028 m. plane numatoma tikslinti finansinę paramą studentams, įteisinti studento-stažuotojo modelį, stiprinti jaunų mokytojų mentorystę ir mokytojų profesinį saugumą, psichologiškai saugią darbo aplinką.

Ministerijos duomenimis, pedagogų trūkumas kasmet auga – 2023 m. trūko 150 mokytojų, 2024 m. – 350, o pernai – 600. Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus visoje šalyje trūks apie 6 tūkst. mokytojų.