Slenksčio dešimtokams nebus – Seimas atšaukė griežtesnius reikalavimus pagrindiniam išsilavinimui

Likus keliems mėnesiams iki griežtesnių reikalavimų pagrindiniam išsilavinimui įgyti įsigaliojimo, Seimas antradienį nutarė juos atšaukti.

Tam pritarė 66 parlamentarai, vienas buvo prieš, o keturi susilaikė.

2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų įveikti bent ketvertu.

Šis reikalavimas turėjo įsigalioti 2024 metų rugsėjį, bet buvo atidėtas iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos.

Pritarus naujosioms pataisoms išliks dabar galiojanti pagrindinio išsilavinimo įgijimo tvarka, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą ir toliau įgis baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus.

Dešimtoje klasėje tikrinami lietuvių kalbos ir matematikos bei tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimai.

PUPP yra privalomas visiems dešimtų klasių mokiniams, tačiau rezultatai ir toliau neturės įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė teigė, jog pakeitimai yra teisingi ir proporcingi, o jais išlaikomas sistemos stabilumas.

Anot jos, atsisakius slenksčio būtų mažinama ankstyvo pasitraukimo iš švietimo rizika.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė remdamasi Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, sakė, jog 2023 metais 30 proc. lietuvių kalbos ir literatūros PUPP neišlaikiusių mokinių baigė gimnazijas, o beveik 22 proc. matematikos PUPP neišlaikiusių moksleivių baigė gimnazijas.

„Šie skaičiai rodo, kad mokiniams turime suteikti pagalbą, daugiau pasirinkimų, kelių“, – aiškino ji.

Siūlymo nepalaikantys politikai yra atkreipę dėmesį, jog slenkstinio lygio taikymas dvejiems metams jau buvo atidėtas.

ŠMK nariai konservatoriai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Liutauras Kazlavickas siūlė ne atsisakyti slenkstinio pasiekimų lygio, o jo taikymą atidėti iki 2029-ųjų rugsėjo 1-osios, taip papildomą laikotarpį skiriant pasirengti reguliavimo įgyvendinimui.

Tačiau parlamentarai šiai pataisai nepritarė.

L. Kazlavickas pažymėjo, kad „vaikui su kuolu sudaromos galimybės tęsti mokslus 11 klasėje“.

„Tie vaikai, kurie palikti su savo spragomis, 11 klasėje jau laikys valstybinį egzaminą (...). Leidžiant vaikui su spragomis judėti toliau, tas vaikas tikrai pasmerktas suklysti“, – kalbėjo parlamentaras.

Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė yra paraginusi atidėti slenksčio įvedimą, bet jo nenaikinti.