Prezidentas vetavo PUPP pakeitimus: prabilta apie pagalbą penktadaliui mokinių

Prezidentas tikisi, kad per trejus metus bus sukurta veiksminga pagalbos sistema Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės nepasiekiantiems mokiniams, sako šalies vadovo patarėja Jūratė Litvinaitė.

„Tikimės, kad (švietimo – BNS) ministrė supras, kad reikia nedelsiant sukurti pagalbos sistemą. Mes supratome iš diskusijos, kuri vyko vakar pas mus rūmuose, kad vis dėlto pagrindinė problema yra ne slenkstiniai pasiekimai ar patys pagrindinio ugdymo patikrinimo procesai, – penktadienį žurnalistams sakė patarėja. – Pagrindinė problema yra 20 proc. arba penktadalis vaikų, neišlaikančių PUPP slenkstinio lygmens.“

Taip ji kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai penktadienį vetavus įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui įgyti, ir pasiūlius jų įvedimą atidėti iki 2029-ųjų.

Anot J. Litvinaitės, tikimasi, kad pasiūlyto laikotarpio užteks parengti mokiniui reikalingą pagalbos paketą ir kartu paruošti „visas galimas mokinio karjeros, ateities mokymosi kryptis, neišmetant nė vieno žmogaus iš sistemos“.

„Prezidento pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad Lietuvos valstybė, išduodama pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, kartu paliudys, jog vaikas per dešimt metų pasiekė tam tikrą slenkstinį pasiekimų lygį ir sudarys jam sąlygas tęsti ugdymąsi kitose šakose, pavyzdžiui, bendrajame ugdyme ar profesiniame ugdyme“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja.

„Bet svarbiausias tikslas yra, kad kiekvienas vaikas pasiektų pagrindinio ugdymo bent slenkstinį lygį“, – pabrėžė ji.

Pasak J. Litvinaitės, pirmiausia turėtų būti peržiūrėta pagalbos mokiniams sistema ir išsiaiškinta, kodėl kai kuriose savivaldybėse ji neveikia tinkamai.

Be to, siūloma numatyti alternatyvias galimybes mokiniams, nepasiekiantiems PUPP slenkstinio lygio, pavyzdžiui, organizuoti parengiamuosius kursus ar vasaros stovyklas, taip pat daugiau dėmesio skirti pagalbai ankstesnėse klasėse, įvertinus mokinių pasiekimus ketvirtoje ar aštuntoje klasėje.

„Jeigu mes suteikiame pažymėjimą, liudijantį, kad vaikas įsisavino pagrindinį ugdymą, tai tas pažymėjimas turi atspindėti tiesą. Jeigu neįsisavino, turime klausti, ko mes, suaugę, nepadarėme, kaip nutiko, kad vaikas per dešimt metų nepasiekė ketverto“, – kalbėjo J. Litvinaitė.

Kaip rašė BNS, 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai PUPP turėtų įveikti bent ketvertu.

Šis reikalavimas įsigalios 2026 metų rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto liepos viduryje Seimas atšaukė šį reikalavimą, siekdamas palikti dabartinę tvarką, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus. Būtent šį sprendimą ir vetavo šalies vadovas, pasiūlydamas atidėti naujos kartelės įsigaliojimą iki 2029 metų.

Dėl prezidento veto dar turės apsispręsti Seimas.

G. Nausėda penktadienį taip pat pasirašė įstatymą atšaukti nuo šių metų rudens įsigalioti turėjusią tvarką, pagal kurią vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik išlaikius tris valstybinius egzaminus.

Ši 2022 metais Seimo priimta norma turėjo įsigalioti nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Pakeitimus dėl trijų egzaminų nuo 2026 mokslo metų priėmė buvęs konservatorių daugumos Seimas.

Visgi Seimas liepą pritarė valdančiųjų socialdemokratų siūlymui tokią tvarką atšaukti, todėl nuo šių metų rudens norint baigti mokyklą ir toliau užteks išlaikyti du valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną kitą, pasirinktą mokinio.

J. Litvinaitė anksčiau teigė, kad Prezidentūra nepalaiko šio siūlymo.

„Padiskutavę supratome, kad du egzaminai nėra visiškai nepatikrinantys vidurinio ugdymo pasiekimų. Tuo metu pačių aukštųjų mokyklų išreikšta valia, kad trečias egzaminas – matematika – būtų būtinas, jau skatina abiturientus pasirinkti trečią egzaminą“, – teigė J. Litvinaitė.

Pasak jos, jaunuolių noras patekti į prestižines aukštąsias mokyklas paskatina juos pačius rinktis laikyti tris, keturis ar net šešis egzaminus.

„Vadinasi, ši nuostata nesusiaurina galimybių, nenumuša kartelės, nepablogina motyvacijos siekti daugiau, tiesiog yra lengvesnis reikalavimas, kuris greičiausiai gyvenime nelabai bus toks realizuotas“, – kalbėjo prezidento patarėja.

„Mes nematėme, dėl ko čia reikėtų susiremti ir išeikvoti mūsų energiją dėl to, ką vaikai, kurie jau 18–19 metų, puikiai supranta ateities perspektyvas, išspręs ir be mūsų. Tuo metu kalbant apie PUPP, kuomet vaikai yra, kaip ir pati ministrė akcentavo, 15–16 metų, dar tokių dvejonių, apsisprendimų metu, mes turime aiškiai pasakyti, kad mokytis reikia“, – sakė ji.

Šalies vadovo patarėja teigė, kad, diskutuojant apie švietimą, reikėtų pažvelgti ir į kaimyninių valstybių pavyzdį, kur išsilavinimo reikalavimai griežtėja.

„Negalime likti vieni regione, palikę vaikus be bazinių, pagrindinių žinių. Tie vaikai vis dėlto ateina į konkurencingą pasaulį ir kaip vakar gražiai darbdaviai pasakė – mums reikia aukštos klasės specialistų. Mes norime, kad vaikai pasirengę ateitų“, – tvirtino J. Litvinaitė.