Kūryba be sienų: VDA Kauno fakulteto absolventai į profesinį pasaulį žengia su tarptautine patirtimi

Kaip ir kasmet, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas pristato naują kūrėjų kartą. Baigiamųjų darbų paroda lankytojams atveria daugiau nei 90 bakalauro ir magistro projektų. Tačiau tai nėra vien studijų rezultatų ekspozicija – šių metų paroda tampa pasakojimu apie tai, kaip menas, dizainas ir architektūra šiandien veikia tarptautinėje erdvėje, kaip studentų idėjos gimsta bendradarbiaujant su profesionalais iš įvairių Europos šalių, o akademija tampa vieta, kurioje kūryba nebetelpa į vienos valstybės ribas.

Pasak VDA Kauno fakulteto dekano prof. Jono Audėjaičio, kiekvieną pavasarį akademija į kūrybinį gyvenimą išlydi naują menininkų kartą. „Architektai, dizaineriai, vizualiųjų menų kūrėjai įsilieja į kūrybos lauką su savo mintimis ir, tikėtina, su reikšmingais darbais. O kad tie darbai reikšmingi, tereikia apsidairyti aplinkui – nuo miesto objektų iki mažiausių grafinių sprendimų mūsų kasdienybėje“, – sako jis.

Anot dekano, visuomenė dažnai net nesusimąsto, kiek daug kasdien matomų dalykų yra sukurta akademijos absolventų. Nuo viešųjų erdvių, architektūros objektų ir interjerų iki leidinių dizaino, vizualinės komunikacijos ar meno kūrinių viešosiose erdvėse – visa tai kuria specialistai, kurie kadaise pradėjo savo kelią būtent VDA auditorijose.

„Mūsų yra labai mažai, bet mūsų žinių ir gebėjimų reikia kiekvieną dieną. Reikia žmogaus, kuris suprastų spalvą, formą, erdvę, gebėtų sukurti vizualinį identitetą ar pasiūlyti architektūrinį sprendimą. Visa tai keičia aplinką ir daro ją patrauklesnę, įdomesnę, geresnę“, – teigia prof. J. Audėjaitis.

Todėl baigiamųjų darbų paroda yra ne tik studijų pabaigos ženklas. Tai pirmasis žingsnis į profesinį gyvenimą, kuriame jaunieji kūrėjai jau tampa atsakingi už aplinką, kurioje gyvens ir dirbs visuomenė.

Šių metų parodą ypač išskiria architektūros studijų tarptautiškumas. Studentų darbus vertina ir konsultuoja specialistai iš Italijos, Suomijos bei Prancūzijos. Baigiamųjų darbų procese dalyvauja ROMA TRE universiteto profesorius Daniele Calisi, Prancūzijos aukštųjų architektūros mokyklų dėstytojai, o jau antrus metus su studentais dirba pasaulinio garso suomių architektas prof. Rainer Mahlamäki.

Pasak prof. J. Audėjaičio, šiandien studijų kokybę lemia ne tik vietiniai dėstytojai, bet ir galimybė mokytis iš skirtingų architektūros mokyklų atstovų. „Tie, kurie šiandien ateina studijuoti, jau su viltimi laukia šio tarptautiškumo. Baigiamųjų darbų autoriai savo kalbose ne kartą minėjo, kokia svarbi buvo žmonių iš kitų šalių perduota patirtis. Jie padėjo suprasti, kad mūsų studentų kompetencijos yra ne mažesnės nei kitose Europos mokyklose“, – sako dekanas.

Tarptautinis bendradarbiavimas atsispindi ir pačiose temose. Šiemet architektūros studentų projektai vystomi ne tik Lietuvoje, bet ir Helsinkyje, Zagrebe, Grenoblyje bei kituose Europos miestuose. Tai leidžia jauniesiems architektams susidurti su skirtingomis urbanistinėmis, kultūrinėmis ir socialinėmis problemomis dar studijų metu.

Tarptautinį studijų lygį patvirtina ir pats prof. Rainer Mahlamäki. Vieno ryškiausių pastarųjų metų architektūros projektų Lietuvoje – Dingusio Štetlo muziejaus Šeduvoje – autorius jau antrus metus dirba profesoriumi konsultantu VDA Kauno fakultete.

Jo teigimu, studentų darbų kokybė visiškai atitinka tai, ką galima pamatyti kitose Europos architektūros mokyklose. „Diplominių darbų lygis yra aukštas ir visiškai palyginamas su Europos architektūros mokyklų standartais. Fakultetas suteikia labai geras galimybes mokytis ir dirbti, o pati akademija yra daugiafunkcė aplinka, jungianti architektūrą, meną, dizainą ir kitas disciplinas“, – sako profesorius.

Anot jo, itin svarbu, kad studentai jau studijų metais mokytųsi veikti tarptautinėje aplinkoje. „Labai vertinu šį modelį, kai diplominiai darbai kuriami bendradarbiaujant dėstytojams iš skirtingų šalių. Studentams tai dažnai yra pirmoji galimybė mokytis dirbti tarptautinėje aplinkoje, suprasti skirtingus požiūrius ir architektūros mokyklų tradicijas“, – teigia prof. R. Mahlamäki.

Profesorius pabrėžia, kad šiandien architektūros studijos negali apsiriboti vien teorinėmis žiniomis. „Universitete mes mokome architektūros istorijos, mokome suprasti aplinką ir jos raidą. Tačiau lygiai taip pat svarbu parengti studentus darbui praktikoje. Mano įspūdis toks, kad šios mokyklos studentai gauna stiprų išsilavinimą ir yra pasirengę dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – sako jis.

Anot architekto, svarbiausia būsimiems profesionalams išlikti atviriems naujoms patirtims. „Smalsumas ir noras mokytis yra svarbiausi dalykai. Aukštoji mokykla, universitetas yra tik pirmas žingsnis. Tikrasis mokymasis prasideda profesiniame gyvenime“, – teigia R. Mahlamäki.

Parodoje pristatomi ne tik architektūros darbai. Vizualiųjų menų, tekstilės, keramikos, medijų meno ir dizaino projektai atskleidžia temas, kurios šiandien rūpi jaunajai kūrėjų kartai – nuo tapatybės paieškų ir istorijos refleksijų iki technologijų, tvarumo bei bendruomeniškumo.

Galerijos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys, dalyvavęs magistrų darbų vertinime, sako, kad bene labiausiai džiugina kūrybinė įvairovė. „Smagiausia, kad nėra didelio skirtumo tarp darbų kokybės, o kūrybinės įvairovės vis daugėja. Kiekvienas autorius ieško savo temos, savo kalbos, savo būdo kalbėti apie pasaulį“, – sako jis.

Pasak A. Žalpio, šiandien studentai vis drąsiau jungia tradicines meno formas su šiuolaikinėmis technologijomis, tačiau kartu nepraranda ryšio su žmogumi ir jo patirtimis. „Mane džiugina, kad studentai nebėga nuo realybės. Jie kalba apie tai, kas vyksta aplink mus – apie žmonių santykius, bendruomenes, tvarumą, visuomenėje tvyrančias nuotaikas. Menininkas negali atsiriboti nuo pasaulio, kuriame gyvena“, – teigia galerijos vadovas.

Anot jo, vis daugiau jaunųjų kūrėjų renkasi ne vien stebėti pasaulį iš šalies, bet ir aktyviai įtraukti visuomenę į kūrybinį procesą. Todėl paroda tampa ne tik darbų demonstravimu, bet ir dialogu su žiūrovu.

Šių metų ekspozicija leidžia pamatyti ne tik tai, ką studentai sukūrė per kelerius studijų metus. Ji atskleidžia ir kryptį, kuria juda šiuolaikinis menas, dizainas bei architektūra.

Čia susitinka tradicija ir technologijos, vietinės problemos ir europinis kontekstas, individualios kūrėjų istorijos ir globalūs iššūkiai. O daugiau nei 90 bakalauro ir magistro darbų tampa savotiška ateities prognoze – kokias idėjas, vertybes ir profesines ambicijas į kūrybinį lauką atsineša naujoji VDA Kauno fakulteto absolventų karta.

Birželio 2–13 dienomis veikianti VDA Kauno fakulteto baigiamųjų darbų paroda kviečia ne tik susipažinti su jaunųjų kūrėjų darbais, bet ir pažvelgti į tai, kaip šiandien gimsta ateities architektūra, dizainas ir menas – Kaune, tačiau jau seniai nebe vien Lietuvai.