G. Nausėda spręs, ar pritarti lengvesnei pagrindinio išsilavinimo tvarkai

Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė sako, kad šalies vadovas penktadienį apsispręs, ar pritarti pataisoms, kuriomis atšaukiami griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui įgyti.

Pasak jos, nors prezidentas Gitanas Nausėda sprendimo dar nepriėmė, po ketvirtadienį surengtų diskusijų akivaizdu, kad jis visų netenkins.

„Šioje situacijoje sunku tikėtis geriausio (sprendimo – BNS), kuris visiems tiktų, bet kažkoks sprendimas bus padarytas įsiklausius į visas puses“, – žurnalistams teigė J. Litvinaitė.

„Prezidentas, vertindamas Lietuvos švietimo ateitį, vertindamas gerovės valstybės idėjas ir vaikų galimybes pasiekti gyvenime kuo geriausią savo savarankiško suaugusio žmogaus gyvenimo scenarijų, vis dėlto linkęs dar pagalvoti, įsiklausyti į abiejų pusių argumentus, juos pasverti ir priimti tokį sprendimą, kuris būtų pats geriausias šiam momentui“, – pridūrė ji.

BNS rašė, kad 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų įveikti bent ketvertu.

Šis reikalavimas turėjo įsigalioti 2024 metų rugsėjį, bet buvo atidėtas iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Praėjusią savaitę Seimas atšaukė šį reikalavimą.

Pritarus naujosioms pataisoms, išliks dabar galiojanti pagrindinio išsilavinimo įgijimo tvarka, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą ir toliau įgis baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus.

Dešimtoje klasėje tikrinami lietuvių kalbos ir matematikos bei tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimai.

PUPP yra privalomas visiems dešimtų klasių mokiniams, tačiau šiuo metu rezultatai neturi įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę.

36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Seimo sprendimą. J. Litvinaitė dar prieš balsavimą Seime ragino atidėti slenksčio įvedimą, bet jo nenaikinti.

„Jūs labai gerai pasakėt du skirtingus žodžius: Prezidentūros ir prezidento (pozicija – BNS). Galutinį sprendimą turi priimti prezidentas ir tai bus jo sprendimas. Žinoma, mes kaip patarėjai galime išsakyti įvairias nuomones, turėti įvairias pozicijas, bet vėlgi mes esame ne visažiniai ekspertai, o žmonės, kurie esame linkę įsiklausyti, išgirsti, pasverti ir puikiai suprantame, kad negalime va taip paimti ir nuspręsti“, – savo ankstesnę poziciją komentavo patarėja.

Dalis politikų ragina ne atšaukti kartelę dešimtokams, o ją nukelti.

Savo ruožtu švietimo ministrė Raminta Popovienė akcentuoja, kad vienas patikrinimas negali tapti nuosprendžiu šešiolikmečio ateičiai bei akcentuoja, jog profesinės mokyklos pasirinkimas turi būti sąmoningas, o ne prievartinis, nepavykus išlaikyti PUPP.

„Ministerija išsakė savo poziciją kaip ir Vyriausybės išvadoje: mes visgi manome, kad valstybės reguliavimas įvedant slenkstį (...) šešiolikmečius vaikus gali išstumti iš švietimo sistemos be jokios galimybės pasitaisyti, – teigė ministrė. – Lietuvos įstatymai reglamentuoja mokymąsi privalomai iki šešiolikos metų, tai ne visi vaikai rinksis galbūt profesinį ugdymą, juolab kad mes ir negalime pasiūlyti būtent be pagrindinio išsilavinimo mokytis profesinėje mokykloje, mes galime pasiūlyti tiktai antrą kvalifikacinę programą, kurioje yra tūkstantis vietų.“

R. Popovienė negalėjo atsakyti, ar prezidentui vetavus atšaukimą, Seimas turėtų rinktis į neeilinę sesiją spręsti šio klausimo dar iki rugsėjo.

„Tikrai neatsakysiu dėl prezidento sprendimo ir dėl Seimo sprendimo negaliu komentuoti, nes tai yra ne mano jėgoms“, – teigė švietimo ministrė.

„Nereikia priešinti kartelės ir pagalbos“

Ministrė taip pat pabrėžė, jog svarbiausia vaikams suteikti pagalbą, jog spragos būtų atpažintos ir ištaisytos.

„Pagrindinė valstybės pareiga yra suteikti tokiems vaikams pagalbą. Šiuo metu yra teikiamos ir konsultacinės valandos, bet nėra įpareigota, kad vaikai jas lankytų, tai turime dirbti šia kryptimi. Karjeros specialistų profesinis orientavimas čia yra labai svarbu, kad jau būtų matoma žemesnėse klasėse, kokie dalykai vaikams sekasi, kokie nesiseka, gal tikrai reikia rinktis profesinę mokyklą“, – teigė R. Popovienė.

„Šiandien tikrai gal turime galvoti ir diskusijoje kilo tos mintys apie kitą vertinimo metodiką, gal ieškoti ir tų galimybių, kad vaikams būtų kuo daugiau tų galimybių“, – pridūrė ji.

Tuo metu organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė teigė, jog papildomos pagalbos mokiniams reikia nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas galiotų, todėl prašo prezidento vetuoti.

„Nereikia priešinti kartelės ir pagalbos. Pagalbą turime suteikti vienareikšmiškai, nepaisant to, ar turime kartelę, ar jos neturime. Nes viso ko esmė – tai yra baziniai gebėjimai“, – kalbėjo organizacijos vadovė.

„Pagalbą galime suteikti anksčiau, dėl to prašome prezidento kartu apsvarstyti galimybes skatinti sukurti kažkokią nacionalinę vaikų spragų stebėjimo sistemą, kaip yra Estijoje. Ten tikrai galima nuo vaiko darželio iki karjeros – vaikai yra stebimi ir yra skiriama pagalba tada, kai jos reikia, o ne jau po fakto“, – sakė ji.

Vis dėlto Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovė Roma Žakaitienė teigė, kad savivaldybių pozicijos šiuo klausimu išsiskiria, tačiau dalis jų baiminasi, jog „slenksčio“ nustatymas kai kuriuos jaunuolius gali išbraukti iš ugdymo sistemos.

„Nebelieka prievolės jiems mokytis, jie gali ir nebūtinai pasirinkti profesinę mokyklą, nes, neperėjus tos kartelės, jie visi yra su pradiniu išsilavinimu, jie neturi bendro išsilavinimo ir atitinkamai pačios profesinės mokyklos ne visos ruošia ir ne visos yra suinteresuotos teikti išsilavinimą asmenims su pradiniu išsilavinimu. Ir mes manome, kad vis tiktai pokyčiai reikalingi“, – sakė LSA vadovė.

„Manome, kad vis tiktai būtų teisinga nepasirinkti kelio, kad daugiau kaip 5000 moksleivių pagal dabartinius rezultatus, kurie dar buvo ugdymo sistemoje, gali šitoj sistemoj pasiklysti ir gali visiškai nebesiekti švietimo jokiu lygmeniu. Baisu, kad tas procentas tikrai neraštingų žmonių Lietuvoje gali didėti“, – pabrėžė R. Žakaitienė

BNS rašė, jog Seimas taip pat pritarė valdančiųjų socialdemokratų siūlymui atšaukti nuo šių metų rudens įsigalioti turėjusią tvarką, pagal kurią vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik išlaikius tris valstybinius egzaminus.

Prezidento patarėja teigė, jog šis klausimas susitikime nebuvo aptartas, nors yra susijęs su ta pačia ugdymo kokybe.

„Šiandien mes koncentravomės būtent į pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultatus, ar priimti slenkstį, ar ne. Bet tas klausimas ir vėlgi yra susijęs su tuo pačiu: kokiu būdu mes užtikrinsim kokybę, kaip pasitikrinsim, ar tą kokybę pasiekėme ir kaip garantuosime, kad bet kuris mūsų sprendimas neužvertų vaikui galimybių, o jas tik padidintų“, – sakė ji.

Visgi, ar prezidentas pritars šioms pataisoms, J. Litvinaitė irgi neatskleidė.