Subtilus klausimas Kaune vis dar laukia sprendimo

Šią savaitę vykusio Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio dienotvarkėje tradiciškai daugiausiai buvo su nekilnojamuoju turtu susijusių klausimų. Tarp jų – ir dėl objektų, kuriuos savivaldybė perka ar „paleidžia į rinką“ – parduoda.

Miesto politikai (ar bent jų dauguma) visais atvejais savivaldybės administracijos parengtiems sprendimų projektams pritarė. Tačiau pasibaigus posėdžiui, kuriame išnagrinėti 63 klausimai, atėjo metas tarybos narių pareiškimams. Norinčiųjų stoti prie šoninio mikrofono daug neatsirado, bet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos taryboje seniūnė Vaida Pranarauskaitė viešai dėl aktualios tiek kauniečiams, tiek miestą lankantiems turistams problemos kreipėsi į savivaldybės vadovus, prašydama paaiškinti, kaip numatoma ją spręsti.

Žinoma, išsyk nepasigirdo paaiškinimo internetu transliuojamame vietos politikų posėdyje. Nors viešųjų tualetų problema ne vienerius metus puikiausiai žinoma mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamai Kauno miesto savivaldybei, pastarąjį dešimtmetį ypač susitelkusiai į dešimtis ir daugiau milijonų eurų kainuojančių investicinių projektų įgyvendinimą. Bet jeigu tas subtilus klausimas miesto savivaldos plėtotojų planuose „nustumtas į šoną“, tai naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ gali priminti...

Savivaldybės įmonės „Kauno švara“ veiklos 2022-aisiais ataskaitoje minima 2018-ųjų gruodį pasirašyta „Kauno miesto gatvių ir kitų plotų valymo ir barstymo, viešųjų tualetų priežiūros paslaugų teikimo“ sutartis. Pagal ją UAB „Kauno švara“ 2022 metais eksploatavo ir prižiūrėjo 3 stacionarius mokamus tualetus, esančius Rotušės a. 27, Jonavos g. 1 ir Čečėnijos a. Tais metais tuose tualetuose apsilankė 57 892 lankytojai (daugiausiai, beveik pusė – „objekte“ Jonavos gatvėje).

„Palyginus su 2021 metais, apsilankiusių skaičius padidėjo 11 386 (24,5 proc.) lankytojais. Teisybės dėlei dera priminti, kad kovido pandemija praretino ir turistų, ir miestelėnų pasivaikščiojimus po Kauną...

Tad nieko stebėtino, jog už parduotus bilietus (leidimus pasinaudoti viešuoju tualetu), savivaldybės bendrovė 2022 m., gavo 23 922,31 Eur (be PVM), pajamos padidėjo 4 705 Eur“, – teigiama „Kauno švaros“ ataskaitoje. Joje dar pridurta, kad tais metais pagal komercinius užsakymus juridiniams ir fiziniams asmenims buvo nuomojami 46 biotualetai bei atliekami jų priežiūros darbai. Iš to gautų pajamų suma nenurodyta.

Nuo to laiko plastmasinių „budelių“ skaičius Kaune ženkliai išaugo. Visa bėda, kad stacionarių, su asmens higienos elementarių reikalavimų užtikrinimu susijusių (garantuojant galimybę nusiplauti rankas) vietelių, kurias žmogus priverstas lankyti, užkluptas „neatidėliotino gamtinio reikalo“, deja, smarkiai nepadaugėjo.

Pradėsiu nuo palyginimo: Kauno miesto savivaldybė viliasi pritraukti daugiau turistų. Ir todėl tiki, jog tai pasieks išleidusi apžvalgos rato pastatymui netoli 4 milijonų eurų viešųjų finansų (tai yra mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto pinigų). „Kaunas 2022“ projektui išleista kelis kartus tiek, bet kokia dalis lėšų paaugusio biudžeto pajamomis atgal sugrįžo?

Disponuoti biudžeto lėšomis, siekiant naudos miestui bei jo gyventojams, rinkėjai kaip tik ir patiki išrinktiesiems. Tačiau, jei kokia iš savo uždirbtų pajamų gyvenanti kauniečių šeima nusprendžia, jog laikas keisti senus baldus, tai visvaldybė neretai „pasirašo“ kur kas brangesniems pirkiniams („už valdiškus“) spontaniškai. Sugalvojusi nupirkti namams kėdę ar stalą, šeima žino, kur tuos baldus statys, bet Kauno visvaldybė „rato dislokacijos“ klausimu gyventojų neinformuoja.

Apžvalgos rato pardavėjas (statytojas) jau aiškus, o dėl pirkinio vietos – tyla. Kitaip sakant, intriga, kuri, deja, neturi nieko bendro su savivaldybės viešai deklaruojamu viešumu ir skaidrumu. Beje, ta „mantra“ iš dviejų pastarųjų žodžių dažnai ne tik Kaune kartojama, bet žmonės, kurie pinigus valstybei ar savivaldybei uždirba ir algas valstybės tarnautojams moka, nori aiškių atsakymų į savo klausimus...

„Tarybos posėdyje gerbiamam merui, tarybos nariams ir Administracijai išsakiau prašymą mieste įrengti daugiau stacionarių viešųjų tualetų. Nes kad jų būtinai reikia, skundžiasi ne vienas žmogus. Tai senjorai, turistus po Kauną vedžiojantys gidai. Taip pat – jaunos mamos, su vaikais lankančios Santakos ar kitus parkus, ir bijančios, kad plastmasiniu tualetu pasinaudoję jų vaikai per neplautas rankas neužsikrėstų kokiomis ligomis.

Automatiniai nemokami stacionarūs tualetai veikia Ąžuolyne, Nemuno saloje ir Santakoje. Mokami stacionarūs tualetai stovi Rotušės aikštėje, Čečėnijos Nepriklausomybės ir Jonavos g. 1. Beveik visuose miesto parkuose stovi biotualetai, tačiau jie dvokia. Be to, jais pasinaudojus, nėra galimybės nusiplauti rankų. Tad jaunos šeimos ir senjorai prašo įrengti stacionarius tualetus parkuose, o gidai – bent vieną miesto centre – Laisvės alėjoje. Nes visos turistų grupės į restoraną ar kavinę nenuvesi... Savivaldybės tualetas irgi atkrenta“, – kalbėjo tarybos narė V. Pranarauskaitė.

Jai parašiusio laiškelį panemuniečio Sigito Vingelio įsitikinimu, „ypatingai reikia tualeto Panemunės šile, kur vyksta senjorų šokiai“. Panašūs prašymai pasirūpinti, kad tokių tualetų atsirastų daugiau, gauta ir iš kitų Kauno vietovių.

O gidė Rima Čepurnienė į diskusiją aktualiu klausimu įsiterpė tokiu komentaru: „Tikrai reikia Kaune normalių, stacionarių tualetų, kokių jau seniai nemažai stovi daugelyje Europos miestų. Ir dar kaip reikia. Būna, vedi ekskursiją, o turistams paklausus apie WC, Naujamiestyje nieko negali pasiūlyti. Ypač nustebę dėl to užsieniečiai. Keista tokia situacija. Jei apie Laisvės alėją kalbame, tai viešieji tualetai privalo būti ir jos pradžioje, ir pabaigoje“, – konkrečiai siūlo gidė.

Kaip tik tose gidės R. Čepurnienės paminėtose miesto centro vietose nuo sovietmečio ilgą tarpą jau po to, kai Lietuva atsikūrė nepriklausomybę, veikė nemokami viešieji tualetai. Tas, kur prie Miesto sodo, dar keletą metų (savivaldybės prašymu) privataus pastato savininkų rūpesčiu buvo prižiūrimas ir atviras lankytojams. Bet privatininkui taip ir nesulaukus savivaldybės „dalyvumo“ to objekto eksploatacijoje, buvo uždarytas.

Esantis prie Įgulos bažnyčios (Laisvės alėjos pradžioje) stacionarus tualetas irgi ne savivaldybei priklauso. Todėl ji gali teisintis, kad ne į savo turtą pinigų neinvestuoja. Nutylėdama, jog neretai panaudoja pastaruoju dešimtmečiu dažną argumentą, kai valdžios nužiūrėto statinio ar žemės sklypo savivaldybei prireikia „imti visuomenės reikmėms“.

Būtinybės „imti“ viešąjį tualetą, už tai atlyginant biudžeto pinigais jo savininkui, ir paskui objektą atkurti pagal tiesioginę jo paskirtį, kad žmonės galėtų juo saugiai naudotis, visvaldybė nejaučia. Dabar bebaigiant didiesiems Kauno vystytojams dalintis komerciškai patrauklias miesto vietas didesniais ar mažesniais sklypais, vargu ar liks tarp jų menkutis žemės lopinėlis naujai „pėsčio karaliaus lankomai vietelei“ pastatyti.

Be to, ir tie nevietiniai karaliai kažkaip savo vizitais Kauno nepamalonina. Vietiniams miesto valdovams tikrai nėra prestižinė ir visiškai ne opi viešųjų tualetų stygiaus Kaune problema. Jie turi kur nueiti, reikalui prispyrus...