Skaudus teismo kirtis NŽT – be pagrindo negynė viešojo intereso Vytauto parke

Pasak verslininkų, 2005 m. įgyvendintas valstybinės žemės privatizavimas pažeidė imperatyvias teisės normas ir galiojantį detalųjį planą – esą todėl ir buvo pažeistas viešasis interesas.

„Osterodė“ kreipėsi į NŽT ir paprašė įvertinti, ar 2005 m. valstybinės žemės privatizavimu nebuvo pažeistas viešasis interesas ir spręsti, ar reikia kreiptis į prokuratūrą.

UAB „Osterodė“ nurodė, jog 1999 m. Kauno miesto valdybos sprendimu buvo nustatyta, kad žemė patenka į parko teritoriją, yra neprivatizuotina, numatyta tik terminuota nuoma.

Nepaisant to, 2005 m. sklypas buvo parduotas lengvatine, ne aukciono tvarka. Be to, anot pareiškėjo, tokie pat yra visi paskesni žemės sklypo perleidimo sandoriai, nes teisės į jį buvo perleidžiamos tokių teisių neturinčių asmenų.

Maža to, nors 2005 m. valstybinės žemės sklypas buvo privatizuotas, anksčiau šio sklypo savivaldybė parduoti nesutiko.

„Pareiškėjas akcentavo, kad valstybinės žemės patikėtinis taikė dvigubus standartus, nes dėl valstybinės žemės išpirkimo (privatizavimo) pasikreipus kitam į tą patį 1999 m. spalio 5 d. detalųjį planą patenkančio sklypo savininkui, sklypą parduoti buvo atsisakyta vadovaujantis to paties Valdybos sprendimo punktu, draudžiančiu privatizavimą, t. y. ankstesnis pastato savininkas UAB „Ragainė“ buvo kreipęsis į NŽT su prašymu parduoti jam sklypą, tačiau NŽT atsisakė tai padaryti, motyvuodama Valdybos sprendimo 2-uoju punktu, kuriame siūloma žemės sklypus išnuomoti 5 metams (numatant, kad šie žemės sklypai nebus privatizuojami)“, – rašoma teismo nutartyje.

Tačiau NŽT į „Osterodės“ prašymą atsakė visiškai formaliai – pasiūlė pareiškėjui pačiam kreiptis į teismą, dėl viešojo intereso klausimo išvis nepasisakė.

Dėl to „Osterodė“ NŽT sprendimą apskundė Regionų administracinio teismo Kauno rūmams, teismo prašant panaikinti sprendimą ir įpareigoti NŽT iš naujo svarstyti prašymą.

Pati NŽT laikėsi pozicijos, jog minėtas žemės sklypas nuo 2005 m. yra privati nuosavybė, o NŽT negali kištis į civilinius santykius ar vertinti senų sandorių teisėtumo.

Institucijos manymu, 2005 m. privatizavimas atitiko tuo metu galiojusias teisės normas, o detaliojo plano „neprivatizuotina“ pastaba laikyta ne imperatyviu draudimu, o rekomendaciniu urbanistiniu sprendiniu. Galiausiai NŽT nurodė, jog pareiškėjas pats gali ginti savo teises, jei mano, kad jos yra pažeistos – tik tą turėtų daryti civiliniu ar administraciniu procesu.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai „Osterodės“ skundą atmetė. Anot pirmosios instancijos teismo, NŽT į prokuratūrą kreiptis neprivalėjo, mat, teismo vertinimu, viešojo intereso pažeidimo faktas yra neakivaizdus ir pagrįstai paneigtas, atsižvelgiant į teisės aktų kontekstą ir savivaldybės veiksmus (turto įsigijimą kultūros paveldo apsaugai).

„Osterodė“ bendrovei nepalankų Regionų administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Ir čia pelnė svarbią pergalę.

LVAT nusprendė patenkinti „Osterodės“ apeliacinį skundą ir panaikino Regionų administracinio teismo sprendimą, tenkindamas pareiškėjo skundą iš esmės.

Teismas taip pat panaikino NŽT sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta kreiptis į prokuratūrą, taip pat įpareigojo NŽT iš naujo nagrinėti prašymą dėl kreipimosi į prokuratūrą, priteisė bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui.

Anot teismo kolegijos, NŽT turėjo įvertinti, ar 2005 m. privatizavimo metu nebuvo pažeistas viešasis interesas, pasisakyti apie detaliojo plano sprendinių reikšmę, galiausiai, ar yra, ar nėra pagrindo kreiptis į prokuratūrą. Visų šių žingsnių NŽT nepadarė, tvirtindama, jog žemė yra privati, todėl nesikiš.

Kitaip nei Regionų administracinis teismas, LVAT pasisakė ir apie NŽT diskreciją – nors institucija turi diskreciją, NŽT neturi diskrecijos nenagrinėti klausimo iš esmės.

Pagal teismo sprendimą, NŽT turi iš naujo išnagrinėti „Osterodės“ prašymą, aiškiai taikyti Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 15 p., įvertinti pateiktus argumentus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir priimti motyvuotą sprendimą: arba kreiptis į prokuratūrą, arba aiškiai ir teisėtai paaiškinti, kodėl to nedarys.

LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ jau ne kartą skelbė apie ilgalaikį ginčą tarp Vytauto parko pakraštyje veiklą vykdančios įmonės UAB „Osterodė“ ir Kauno miesto savivaldybės. Trumpai apibendrinant šią istoriją, verslininkai parengė kapitalinio remonto projektą ir kreipėsi dėl statybos leidimo. Kultūros paveldo institucija pritarė, kad remontas nekenks paveldui, bet savivaldybė vis tiek neišdavė leidimo.

Tuomet UAB „Osterodė“ kreipėsi į teismą – teismas pripažino, kad savivaldybė neteisėtai trukdė ir įpareigojo iš naujo spręsti leidimo klausimą. Kadangi savivaldybė nevykdė jokių veiksmų įgyvendinant teismo nutartį, teismas išdavė įsiteisėjusį vykdomąjį raštą, leidžiantį antstoliui imtis veiksmų, kad būtų vykdomas sprendimas (t. y. pagaliau išduotas leidimas remontui).

Manoma, jog savivaldybė leidimo išduoti nenorėjo todėl, kad „Osterodė“ pastatą siekia perimti visuomenės poreikiams – savivaldybė rengia Vytauto parko detalųjį planą, kuris apimtų ir šį pastatą. Tai reiškia, kad planuojama iš esmės prijungti visą parką prie miesto viešųjų erdvių plano.

Galiausiai po maždaug metus trukusio mediacijos proceso, liepos 10 d. Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė taikos sutarčiai tarp UAB „Osterodė“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Taikos sutartimi UAB „Osterodė“ įsipareigoja patikslinti parengtą projektą „Maitinimo paskirties pastato Perkūno al. 4A, Kaunas, kapitalinio remonto projektas“, papildant projektą sprendiniais (planais), pagal kuriuos atlikus statybos darbus, pastatas atitiktų Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį (maitinimo), o Savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka įsipareigoja išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastato kapitaliniam remontui.

Savivaldybė sutinka, kad pastatas ir jo eksploatavimui suformuotas žemės sklypas nebūtų paimami visuomenės poreikiams, bei neprieštarauja, kad žemės sklypas būtų perleistas UAB „Osterodė“ nuosavybėn. Taikos sutartimi UAB „Osterodė“ įsipareigoja atsisakyti nagrinėjamose bylose keliamų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikti teismams prašymus nutraukti teisminius procesus“, -pažymima kaunas.lt skelbiamame Aiškinamajame rašte.