Taikiai baigiami ilgi teisminiai ginčai dėl leidimo verslui remontuoti savą nekilnojamą turtą Kaune

Ateinantį antradienį Kauno miesto taryba, tikėtina, pritars taikos sutarties civilinėje byloje projektui ir įgalios Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį šią sutartį pasirašyti.

Tokį projektą po maždaug metus trukusio teisminės mediacijos proceso parengė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus Urbanistikos poskyrio vedėja Janina Strazdauskienė. Skyriui vadovauja Saulius Rimas.

„Patvirtinus taikos sutartį, turės būti rengiamas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo „Dėl kultūros paveldo objekto – Vytauto parko komplekso teritorijos poreikio visuomenei“ pakeitimo.

Šiuo sprendimu nenumatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotų santykių. Sprendimo projektas antikorupciniu požiūriu nevertinamas. Sprendimui įgyvendinti papildomos lėšos nereikalingos. Rengiant projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nėra gauta. Sprendimo projekto iniciatorius – UAB „Osterodė“, – taip teigiama Tarybos projektą lydinčiame Aiškinamajame rašte.

Jeigu Kauno miesto savivaldybė būtų vykdžiusi dėl šios „temos“ dar 2022-aisiais metais priimtą teismo sprendimą ir nekliudžiusi verslo įmonei imtis savo pastato kapitalinio remonto, nereikėtų nei ilgo, nepigiai tiek vienai, tiek kitai pusei kainuojančio bylinėjimosi.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ pastebėjimu, viena iš besibylinėjančių pusių (savivaldybė) disponuoja jai patikėtais viešaisiais finansais. Ir visai nesidrovi nuo viešumos (tiksliau – nuo savivaldybės biudžetą pildančių mokesčių mokėtojų) nutylėti, kiek iki šiol dėl to namelio Vytauto parke „paėmimo“ buvo išleista pinigų, apmokant valstybės tarnautojams už darbą, planus, kuriuos reikia keisti, taip pat – teismo ieškinius ar advokatų už atstovavimą. Kita gi pusė (verslas) neslepia, kiek dėl „šito reikalo“ turėjo išleisti savo uždirbtų lėšų – per 63 tūkst. eurų. Iš savivaldybės priteistų teismo nutartimis sumų nemini...

Taikos sutartimi, kaip teigia atitinkamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnis, „šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus“.

Tikėkimės, jog taip bus, ir miesto valdžia netrukdys verslininkams normaliai veikti savoje nuosavybėje.

Tiesa, pagal sutartį, „Osterodė“ ne tik sutinka atsisakyti iki šiol patirtų nuostolių (daugiau nei 60 tūkst. eurų) kompensavimo, bet ir atsiimti teismuose esančius kitus savo ieškinius dėl savivaldybės veiksmų, galimai pažeidžiančių bendrovės teisėtus interesus.

Dera priminti, kad mero V. Matijošaičio vadovaujamos Kauno miesto savivaldybės taryba prieš 2021-ųjų Kalėdas (2020 m. gruodį) pritarė Vytauto parko komplekso teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimui, siekiant užtikrinti vientisą gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą. Tuo pačiu vietos politikai pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti šios teritorijos planavimo dokumento rengimą, numatant joje esančių žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams.

Vykdant šį sprendimą, buvo pradėta viena iš paėmimo visuomenės poreikiams būtinų procedūrų – bent kelių parko sklypų detaliųjų planų rengimas. Į planuojamą teritoriją pateko ir UAB „Osterodė“ priklausantis pastatas Perkūno al. 4A su valstybiniu šiai bendrovei prieš keliasdešimt metų išnuomotu žemės sklypu. O kadangi įmonė siekė sklypą išsipirkti bei gauti iš savivaldybės leidimą pastato kapitaliniam remontui, jokiu būdu nesutikdama su jo nugriovimu, kurį numatė verslo plėtra besirūpinanti (?) Kauno savivaldybė, nusprendusi sklypą imti visuomenės poreikiams, tai kilo teisminiai ginčai.

Savivaldybė nepaisė nei UAB „Osterodė“ pretenzijų, nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepą savivaldybės administracijai pateikto privalomojo nurodymo pakartotinai išnagrinėti bendrovės prašymus ir pagrįsti būtinybę paimti pastatą Perkūno al. 4A, Kaune, visuomenės poreikiams. Parengti motyvuoto pagrindimo, dėl ko visuomenei būtinas tas pastatas, savivaldybei nepasisekė.

Anot skyriaus vedėjo S. Rimo, „šiuo metu teismuose nagrinėjamos 5 bylos, susijusios su UAB „Osterodė“ reiškiamomis pretenzijomis ir reikalavimais (…) Siekiant operatyviai abipusių nuolaidų būdu išspręsti kilusius ginčus, šalys teisminės mediacijos proceso metu suderino taikos sutarties sąlygas.

Taikos sutartimi UAB „Osterodė“ įsipareigoja patikslinti parengtą projektą „Maitinimo paskirties pastato Perkūno al. 4A, Kaunas, kapitalinio remonto projektas“, papildant projektą sprendiniais (planais), pagal kuriuos atlikus statybos darbus, pastatas atitiktų Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį (maitinimo), o Savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka įsipareigoja išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastato kapitaliniam remontui.

Savivaldybė sutinka, kad pastatas ir jo eksploatavimui suformuotas žemės sklypas nebūtų paimami visuomenės poreikiams, bei neprieštarauja, kad žemės sklypas būtų perleistas UAB „Osterodė“ nuosavybėn.

Taikos sutartimi UAB „Osterodė“ įsipareigoja atsisakyti nagrinėjamose bylose keliamų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikti teismams prašymus nutraukti teisminius procesus“, - pažymima kaunas.lt skelbiamame Aiškinamajame rašte.

Jame taip pat pasidžiaugta, jog politikams pritarus tokiam sprendimo projektui, laukiama pozityvių rezultatų – bus galima užbaigti teisminius ginčus dėl pastato ir žemės sklypo Perkūno al. 4A bei tęsti Vytauto parko teritorijos planavimą.

„Neigiamų pasekmių nenumatoma“, - taip baigiamas aiškinimas, nesigilinant, kodėl nebuvo galima visai apsieiti be teismų šioje keletą metų užsitęsusioje istorijoje, iškalbingai bylojančioje apie Kauno valdžios ir verslo „gražų bendradarbiavimą“ dėl Kauno bei kauniečių gerovės...