Pamaldų metu prie Kauno mečetės – variklių gausmas ir skanduotės (foto)

Penktadienį prie Kauno mečetės Ramybės parke pamaldų metu įvyko netikėtas priešiškas susidūrimas. Prie musulmonų maldos namų susirinkę baikeriai motociklų keliamu triukšmu, muzika bei skanduotėmis neleido lengvai vykti penktadieninėms maldoms. Tvyrojusi įtampa tarp motociklininkų ir musulmonų bendruomenės į rimtesnį konfliktą neperaugo.

„Kas vyksta Kaune“ redakciją dar prieš akciją buvo pasiekusi informacija, kad motociklininkai ketina rinktis prie Totorių ir Trakų gatvių sankirtoje esančios mečetės ir motociklų keliamu garsu trikdyti musulmonų pamaldas.

12.30 val. parko prieigose pradėjo rinktis Kauno regiono baikerių bendruomenė. Trakų g. susibūriavę motociklų klubų nariai garsiai gazavo varikliais ir leido dainas. Kiek vėliau, jau prasidėjus pamaldoms, buvo atsinešta ir kiaulės galva, girdėjosi patriotiški šūksniai. Vis dėlto vietoje kalbinti baikeriai teigė, kad jokios konkrečios žinutės savo susirinkimu pasiųsti nenorėjo.

„Važiavau pro šalį, žiūriu – daug bendraminčių. Stabtelsiu, galvoju“, – pasakojo vietoje pašnekintas vyras.

„Gyvenimas toks baikerių visame pasaulyje. Ryte atsikėliau, galvoju, kur dar nebuvau Kaune apsilankęs. Čia nebuvau, pasirodo. Todėl ir atvažiavau“, – sprendimu apsilankyti Ramybės parke dalijosi kitas motociklininkas.

Vis dėlto toks baikerių elgesys sukėlė nemažai erzelio į pamaldas susirinkusių musulmonų bendruomenėje.

„Situacija yra šokiruojanti, nes žmonės čia renkasi melstis, pasimeldžia ir išeina. Esu šokiruota, nes tai apsunkina situaciją aplink esančioms ugdymo įstaigoms ir vietos gyventojams“, – teigė netoliese gyvenanti musulmonų bendruomenės narė.

Jos teigimu, pastaruoju metu panašaus pobūdžio įvykių maldos namų teritorijoje dažnėja, tačiau šis – išskirtinis.

„Po kai kurių politikų pareiškimų tokių akcijų padažnėja, bet ši – didžiausia“, – tikino moteris.

Pasibaigus pamaldoms, atsakydami į patriotiškus baikerių šūksnius į pamaldas susirinkę musulmonai pradėjo skanduoti „Allahu akbar“. Nepaisant to, abi bendruomenės išsiskirstė taikiai.

„Kas vyksta Kaune“ skaičiavimais, prie maldos namų iš viso atvyko apie šimtą baikerių iš Kauno regiono. Susibūrimo metu viešąją tvarką palaikė mažiausiai šeši policijos ekipažai.

Pastaraisiais mėnesiais Kauno mečetė ir jos prieigos jau ne kartą tapo viešų diskusijų bei akcijų vieta.

Vasarą diskusijos kilo po to, kai Kauno mečetės administracija socialiniame tinkle išplatino prašymą jos teritorijoje „pernelyg atvirai nedemonstruoti intymaus fizinio artumo“.

„Maloniai prašome visų lankytojų gerbti šios vietos paskirtį, aplinkinius žmones ir visuomenėje priimtas elgesio normas. Viešose erdvėse venkime elgesio, kuris gali kelti nepatogumų kitiems lankytojams ar būti netinkamas vaikams“, – tuomet skelbė mečetės administracija.

Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininkas muftijus Aleksandras Beganskas tuomet aiškino, kad tokį kreipimąsi paskatino pasikartoję netinkamo elgesio atvejai prie maldos namų.

Kauno musulmonų bendruomenės atstovė Eltai tąkart teigė, kad viena iš priežasčių paskelbti tokį prašymą buvo atvejis, kai mečetės teritorijoje lytiškai santykiavo jaunuolių pora.

Bendruomenės kreipimasis sulaukė nemažai kritikos visuomenėje ir tarp politikų.

Liepos 6-ąją, kuri minima ir kaip Tarptautinė bučinių diena, Ramybės parke prie Kauno mečetės buvo surengta dar viena akcija. Jos metu dalis susirinkusių žmonių apsikabino ir bučiavosi.

Akcijos organizatoriai tuomet tikino nesiekę kurstyti nesantaikos. Pasak jų, renginiu norėta atkreipti dėmesį į kilusį nesusikalbėjimą ir paskatinti skirtingų pozicijų žmonių dialogą.

„Šiandien yra Tarptautinė bučinių diena, norėjosi ją išnaudoti bandant ne sukiršinti, bet siekiant sujungti dvi grupes, tarp kurių yra nesusikalbėjimas“, – tuomet portalui sakė vienas akcijos organizatorių.

Dalis akcijos dalyvių savo ruožtu teigė norėję apginti Lietuvoje įprastas elgesio normas ir teisę viešai reikšti savo poziciją.

Dar vienos diskusijos kilo Kauno musulmonų bendruomenei paskelbus, kad dabartinėje mečetėje nebesutelpa augantis tikinčiųjų skaičius.

Bendruomenė nurodė, kad Kauno mečetė gali sutalpinti apie 150 tikinčiųjų, ir kvietė universitetus, darbdavius bei valstybės institucijas įsitraukti į dialogą ieškant sprendimų dėl tinkamų sąlygų religinei praktikai.

Šis kreipimasis taip pat sulaukė kritikos. Seimo narys Vytautas Sinica pasisakė prieš islamo religinės infrastruktūros plėtrą Lietuvoje ir teigė, kad masinę imigraciją reikėtų stabdyti.

Primename, kad Kauno musulmonų bendruomenė anksčiau per teismus siekė susigrąžinti apie 0,84 ha teritoriją aplink Ramybės parke esančią mečetę. Dėl žemės ne vienus metus vyko ginčai su Nacionaline žemės tarnyba, o Kauno savivaldybė ėmėsi aiškintis istorines buvusių kapinių ribas.

Bendruomenės atstovai tuomet teigė, kad teritorija jiems reikalinga ir dėl vietos trūkumo. Gavę žemę jie svarstė įrengti automobilių stovėjimo vietas, statyti bendruomenei reikalingus pastatus bei įkurti islamo mokyklą.