Kaune aptartos artėjančios „Kaunas Pride“ eitynės

Penktadienį, rugsėjo 11 d., Kaune vyko spaudos konferencija, skirta aptarti artėjančias „Kaunas Pride“ eitynes ir jų reikšmę savivaldos rinkimų kontekste.

Renginyje dalyvavo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas Mažvydas Karalius ir „Kaunas Pride“ komandos atstovas Ivanas Trunovas.

Rugsėjo 12 d. Kaune vyks antrosios LGBT+ bendruomenės eitynės. Pirmosios eitynės Kaune vyko prieš penkerius metus, tačiau I. Trunovo teigimu, per šį laikotarpį esminių pokyčių LGBT+ teisių srityje nesulaukta.

„Per šią eiseną keliame tris pagrindinius reikalavimus: mokslu grįsta ir istoriškai tiksli LGBTQIA+ reprezentacija švietime, teisinis pripažinimas bei apsauga LGBTQIA+ šeimoms ir įtrauki sveikatos priežiūra“, – išvardijo I. Trunovas.

„Kaunas Pride“ atstovo teigimu, šie klausimai svarbūs ir savivaldos lygmeniu, nes savivaldybėms pavaldžios įstaigos teikia daug viešųjų paslaugų. I. Trunovas ragino rinkėjus atkreipti dėmesį, kurie kandidatai į savivaldybių tarybas ar merų postus atstovauja LGBT+ bendruomenės interesams.

Apie teisinę situaciją kalbėjęs Seimo narys L. Šedvydis priminė, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo Seime šiuo metu svarstomi du pagrindiniai su partnerystės ar bendro gyvenimo teisiniu reglamentavimu susiję įstatymo projektai. Tačiau, politiko teigimu, „teisinis pripažinimas ir teisinė tolerancija nereiškia visuomeninės tolerancijos“, o partnerystės teisinio reglamentavimo klausimas Lietuvoje lieka neišspręstas jau daugiau nei du dešimtmečius.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas M. Karalius kalbėdamas dėmesį atkreipė į švietimo ir sveikatos priežiūros sistemų spragas.

„Mokyklose nėra modulių, dalykų, kuriuose būtų kalbama apie lytinę tapatybę. Švietimo specialistai turėtų turėti galimybę kelti savo kompetenciją šioje srityje. O medikams taip pat turėtų būti skirti mokymai apie LGBT+ žmonių sveikatos poreikius, iššūkius bei kaip su jais bendrauti“, – teigė M. Karalius.

M. Karalius diskusijos metu pateikė IGLYO asociacijos LGBTQI įtraukaus švietimo indekso duomenis, pagal kuriuos Lietuva iš 100 galimų balų surinko 17,5. Toks rezultatas susidarė daugiausiai dėl to, kad šalies teisės aktuose yra įtvirtintas diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos draudimas švietimo srityje, mokyklose veikia prevencinės programos, o valstybė yra pasirašiusi tarptautinius su LGBT+ teisėmis susijusius dokumentus.

I. Trunovas spaudos konferencijos pabaigoje pridūrė, kad šių metų eitynės vyks protesto, ne šventės formatu. Taip siekiama atkreipti dėmesį ne tik į LGBT+ bendruomenės, bet ir kitų pažeidžiamų grupių teisių padėtį.

Siekdami užtikrinti renginio saugumą, organizatoriai glaudžiai bendradarbiaus su policija, o eitynėse dirbs įvairioms situacijoms suvaldyti apmokyta savanorių komanda.