Seimo kontrolierė nurodė Kauno mero komisijai išsamiai nagrinėti prašymą dėl paminklo Eigulių kapinėse

Moters skundą išnagrinėjusi Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė nurodė Kauno miesto mero sudarytai komisijai išsamiai nagrinėti prašymą dėl leidimo Eigulių kapinėse statyti paminklą.

Kaip antradienį pranešė Seimo kontrolierių įstaiga, tokia rekomendacija pateikta kontrolierei nustačius, kad savivaldybė nesilaikė teisės aktuose nustatytos kapaviečių identifikavimo tvarkos ir gero viešojo administravimo principų.

Tyrimo metu nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė, gavusi moters prašymus, apsiribojo formaliu reikalavimu pateikti papildomus dokumentus, o pakartotinai nagrinėti prašymą atsisakė.

Seimo kontrolierė pabrėžė, kad dalį kapavietės identifikavimui reikalingų duomenų turėjo kaupti miesto kapinių priežiūros įmonė, tad dokumentų praradimas savaime neatleidžia savivaldybės nuo pareigos ieškoti žmogui svarbaus klausimo sprendimo.

Pasak pranešimo, sprendimą dėl kapavietės identifikavimo turėjo priimti mero sudaryta komisija, įvertinusi pateiktą informaciją ir apžiūrėjusi kapavietę, tačiau pareiškėjos prašymai šiai komisijai nebuvo perduoti.

Be to, nustatyta, kad savivaldybės atsakymuose pareiškėjai nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka, nors tai privaloma pagal Viešojo administravimo įstatymą.

Konstatavusi viešojo administravimo pažeidimus, Seimo kontrolierė rekomendavo Kauno savivaldybės merui užtikrinti, kad moters prašymai būtų perduoti nagrinėti atsakingai komisijai.

Ši turėtų įvertinti pateiktus dokumentus, apžiūrėti kapavietę, ieškoti galimybių gauti papildomos informacijos iš kitų šaltinių, įskaitant gretimų kapaviečių prižiūrėtojus, ir priimti motyvuotą sprendimą.

Taip pat, atsižvelgiant į neišlikusius istorinius archyvo dokumentus, priimdama sprendimą komisija turėtų vadovautis tikėtinumo prezumpcija, o ne reikalauti neginčijamų įrodymų.

J. Miliuvienė pranešime pažymėjo, kad žmogus neturi likti vienas spręsdamas problemą, kuri kilo dėl institucijos neišsaugotų dokumentų.

„Tokiais atvejais viešojo administravimo subjekto pareiga yra ne formaliai reikalauti papildomų įrodymų, o pačiam aktyviai ieškoti sprendimo, įvertinti visas aplinkybes ir išnaudoti turimas galimybes informacijai gauti. Tuo pačiu, kadangi susiduriame su neprižiūrimų kapų problema, reikėtų bent jau nesudaryti papildomų kliūčių tiems, kurie iš tiesų nori ir gali prižiūrėti savo artimųjų kapavietes, ir taip išsaugoti mirusiųjų atminimą“, – pranešime cituojama kontrolierė.

Be to, ji akcentavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią valstybės institucijų klaidos turėtų būti sprendžiamos nukentėjusių asmenų naudai, o artimųjų kapų priežiūros klausimai patenka į jautrią privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos sritį.

Kontrolierė taip pat rekomendavo savivaldybei užtikrinti, kad ateityje visi prašymai dėl kapaviečių identifikavimo būtų nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka, o pareiškėjai būtų tinkamai informuojami apie priimtus sprendimus ir jų apskundimo galimybes.

Seimo kontrolierių įstaigos duomenimis, pareiškėjos tėvas Eigulių kapinėse palaidotas 1958 metais. Iš pradžių kapą prižiūrėjo moters motina, o po jos mirties – pati pareiškėja. Kapas buvo pažymėtas kryžiumi, bet ilgainiui medinė lentelė su mirusiojo duomenimis supuvo, nukrito ir buvo išmesta.

Sutaupiusi pinigų kapavietei atnaujinti, moteris sužinojo, kad nėra išlikusių oficialių duomenų apie joje palaidotą tėvą, nes to meto kapinių registracijos žurnalai buvo prarasti per gaisrą archyve.

Siekdama įrodyti tėvo palaidojimo vietą, ji kreipėsi į bažnyčią, valstybės archyvus ir savivaldybę, pateikė giminystę patvirtinančius dokumentus, tačiau kapavietės identifikavimo klausimas savivaldybėje liko neišspręstas.