„Normaliai tęsti mokslų nebegalėjau“: buvęs „Saulės“ gimnazistas prabilo apie patirtą spaudimą

Buvęs „Saulės“ gimnazijos mokinys tikina patyręs psichologinį smurtą, kai klasės auklėtoja, nepaisant neblogų mokymosi rezultatų, viešai aptarinėjo vieną neigiamą mokinio gautą pažymį ir svarstė, ar mokiniui nereikėtų keisti mokyklos. Galiausiai tam tikrus trūkumus nustatė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija sulaukė buvusio „Saulės“ gimnazijos mokinio ir jo globėjos kreipimosi dėl jų teigimu mokykloje patirto psichologinio spaudimo ir įtampos. Šio mokinio ir jo globėjos tapatybė portalui yra žinoma, tačiau nebus atskleidžiama.

„Konflikto metu patyriau stiprų psichologinį spaudimą, o situacija mokykloje ilgainiui tapo tokia įtempta, kad normaliai joje tęsti mokslų nebegalėjau. Problemos nepavyko išspręsti gimnazijos viduje, todėl teko kreipti į išorinę instituciją“, – rašoma laiške.

Šią istoriją aiškinosi kelios institucijos. Šių metų balandį tyrimą atliko LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pagal gautą mokinio globėjos skundą.

Pateiktame skunde pareiškėja nurodė, biologijos pamokos pradžioje klasės auklėtoja viešai, visos klasės akivaizdoje, aptarinėjo neigiamą vaiko pažymį ir kitus jo mokymosi rezultatus, kas vaikui sukėlė stiprų gėdos ir pažeminimo jausmą. To paties pokalbio metu vaikui buvo siūloma keisti mokyklą, minima apie galimą Vaiko gerovės komisijos posėdį, kas vaikui sukėlė baimę ir nesaugumo jausmą.

Vaiko motina tikino, kad mokinys ne kartą sulaukė komentarų, jog būdamas 16 metų amžiaus, turėtų galvoti apie mokyklos keitimą. Mamos nuomone, tokie mokytojos komentarai buvo visiškai nepagrįsti, nes jos sūnus neturėjo reikšmingų mokymosi, lankomumo ar elgesio problemų, ji teigė, kad apie panašias problemas nebuvo informavusi nei klasės auklėtoja, nei mokyklos administracija.

Tyrimą pradėjusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė kreipėsi į gimnaziją ir savivaldybę, prašydama pateikti visą informaciją, susijusią su skunde nurodytomis aplinkybėmis ir galimais vaiko teisių pažeidimais.

Kontrolierei gimnazija iš esmės patvirtino globėjos teiginius apie lankomumą ir mokymosi rezultatus – 2024–2025 m. mokinys praleido tik 75 pamokas, jo pasiekimų vidurkis siekė 8,53 balo.

„[Pareiškėjos sūnus] yra aktyvus, draugiškas, pasižymi lyderio savybėmis, komunikabilus, kūrybingas mokinys“, – pažymima kontrolierės išvadose.

Tačiau gimnazija tikino, jog mokinio mama nebuvo linkusi bendradarbiauti su gimnazija, be kita ko, nedalyvavo ir tėvų susirinkimuose. Be to, mama laiku neinformavo klasės vadovės apie sūnaus sveikatos būklę ar apie jo nedalyvavimo pamokose priežastis.

Mokinio mama redakcijai komentavo, kad ne visada dalyvavo tėvų susirinkimuose, tačiau sako apie tai iš anksto įspėjusi.

„Perspėjau, kad turiu ligų ir ne visada galėsiu atvykti į susirinkimus. Turbūt jiems užkliuvo, kad nedalyvavau“, – sakė ji.

Jos teigimu, apie problemas tikėjosi išgirsti iš auklėtojos. „Laukiau signalo iš auklėtojos. Juk neskambinsiu kiekvieną dieną ir neklausinėsiu, kaip praėjo diena“, – sakė mama.

Praėjusių metų gruodžio 19 d. situacijai išsiaiškinti gimnazijoje vyko išplėstinis Gimnazijos direkcinės tarybos posėdis, jame dalyvavo mokinys, mokinio globėja, klasės auklėtoja ir gimnazijos vadovų komanda.

Ką tiksliai posėdžio metu pasakė klasės auklėtoja, neaišku, tačiau iš kontrolierės ataskaitos aišku, jog ji nors ir labai atsargiai, bet atsiprašė.

„Klasės vadovė posėdžio metu atsiprašė mokinio ir jo mamos dėl galimai netinkamai parinktos pokalbio aplinkos ir žodžių bei mokiniui sukeltų nemalonių jausmų“, – rašoma ataskaitoje. Posėdžio nutarimu ji buvo įpareigota laikytis mokytojų etikos kodekso.

Šio posėdžio metu mokinio globėja posėdyje sakė, kad domėtis mokiniu ir pateisinti pamokas yra klasės vadovės pareiga, ir rėmėsi ankstesnėmis Roko mokyklomis, kur mokytojai patys skambindavo jai dėl praleistų pamokų.

Į šį mamos teiginį direktorės pavaduotoja ugdymui atsakė, jog kitų mokyklų patirtis šioje gimnazijoje nėra aktuali, o esant poreikiui, šeima gali apsispręsti pasirinkti kitą juos tenkinančią ugdymo įstaigą.

Nors gimnazija atsargiai atsiprašė dėl galimai įžeidžiančių pasisakymų, gimnazija nepripažino, kad klasės auklėtoja kaip nors pažemino mokinį, taip pat, kad pavaduotoja ugdymui būtų pasakiusi kažką netinkamo.

Tačiau šiuos žodžius visai kitaip įvertino kontrolierė, nusprendusi, jog taip mokyklos administracija bandė perkelti atsakomybę šeimai.

„Direktorės pavaduotojos teiginys ir, kartu, siūlymas šeimai, esant poreikiui, rinktis kitą ugdymo įstaigą, vertintini kaip stokoję jautrumo konkrečiai situacijai ir galėję būti suprasti kaip atsakomybės už problemos sprendimą perkėlimas šeimai, o ne siekis bendradarbiaujant rasti tinkamiausius sprendimus vaiko labui. Toks komunikavimo būdas, manytina, galėjo prisidėti prie situacijos eskalavimo, užuot ją konstruktyviai sprendus.“

Išvadose Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė Kauno „Saulės“ gimnazijos, klasės auklėtojos ir direktorės pavaduotojos ugdymui dėmesį į veiklos trūkumus.

Kontrolierės vertinimu, su Roku buvo bendraujama netinkamai, tai galėjo sukelti jam neigiamų emocinių išgyvenimų ir taip buvo pažeista jo teisė į visapusiškai saugią ugdymosi aplinką.

Kitą skundo dalį, kad gimnazija laiku neinformavo mamos apie sūnaus problemas, kontrolierė pripažino nepagrįsta. Gimnaziją ir mamą ji paragino stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir pasitikėjimą.

Kaip minėjome, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė kreipėsi ir į savivaldybę. Ir sulaukė gana keistos savivaldybės reakcijos.

„Kas vyksta Kaune“ turimuose dokumentuose nurodoma, jog savivaldybės administracijos Švietimo skyrius (toliau – savivaldybė) kartu su gimnazijos vadovais išnagrinėjo 2026 m. sausio 8 d. skyriuje gautame kreipimesi minimą situaciją. Tačiau nei viename dokumente nerašoma, kad savivaldybės švietimo skyrius būtų kalbėjęsis su mokiniu ar jo globėja.

Savivaldybės Švietimo skyrius 2026 m. sausį Vaiko teisių apsaugos skyriui ir mokinio globėjai atsakė, kad kaltinimai dėl psichologinio spaudimo ir emocinio saugumo „neatitinka tikrovės“. Esą gimnazija „užtikrina Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi“. Kontrolierė vėliau padarė priešingą išvadą.

Tačiau įdomu tai, jog ankstesnį mėnesį pati gimnazija posėdyje dalinai pripažino problemą. Pagal protokolą, auklėtoja atsiprašė mokinio ir mamos „dėl galimai netinkamai parinktos pokalbio aplinkos ir žodžių“, o posėdžio nutarimu buvo įpareigota laikytis etikos kodekso. Nepaisant to, Švietimo skyrius po mėnesio rašė, kad kaltinimai neatitinka tikrovės.

Sausį šioje istorijoje dar pasisakė Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS), skyrius pažeidimų nenustatė. Skyriaus specialistai nurodė, kad vertinti pedagogų elgesį „nėra Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų kompetencijoje“.

„Kas vyksta Kaune“ gimnazijai išsiuntė penkis klausimus – teiravomės, kaip gimnazija vertė Vaiko teisių apsaugos kontrolierės išvadas, bei ar buvo imtasi kokių nors priemonių, siekiant ištaisyti trūkumus. Komentarą pateikė „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė.

„Atsakydami į Jūsų užklausą, informuojame, kad gimnazija veikia vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, profesinės etikos standartais ir vaiko gerovės interesais.

Pažymime, kad Jūsų klausimuose pateikiama prielaida neatitinka tikrovės – Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, išsamiai išanalizavusi situaciją, teisių ar teisės aktų pažeidimų gimnazijos bei jos darbuotojų veiksmuose nenustatė, todėl klausimai apie darbuotojų atsakomybės svarstymą ar nuobaudų taikymą yra neaktualūs.

Gimnazija viso proceso metu konstruktyviai bendradarbiavo su kontrolieriaus įstaiga ir visą prašomą informaciją bei paaiškinimus pateikė pilna apimtimi iki nustatyto termino. Esame įsipareigoję informaciją laikyti konfidencialia.

Gerbdami asmens duomenų apsaugos reikalavimus ir siekdami apsaugoti buvusio mokinio (mokinys nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. mokosi kitoje ugdymo įstaigoje) bei jo šeimos privatumą, detalesnių komentarų apie konkrečias situacijos aplinkybes neteikiame.

Kita vertus, gimnazija kiekvieną situaciją vertina kaip galimybę tobulėti. Įstaigoje nuolat vyksta vidiniai procesai, skirti pedagoginės etikos, konfidencialumo užtikrinimo ir konstruktyvaus bendravimo su tėvais stiprinimui, siekiant užtikrinti saugią bei profesionalią ugdymo aplinką visiems bendruomenės nariams.

Gimnazijos administracija taip pat deda visas pastangas, kad nuolatinis nepagrįstas dėmesys iš asmenų, kurių vaikai jau nesimoko mūsų įstaigoje, trikdo kasdienį pedagogų darbą ir emocinį stabilumą, todėl imamės visų teisėtų priemonių darbuotojų ramybei užtikrinti“, – „Kas vyksta Kaune“ nurodė S. Drazdavičienė.

Gimnazijos teiginys, kad kontrolierė pažeidimų nenustatė, prieštarauja kontrolierės išvadoms. Jose nurodyta, kad netinkamu bendravimu buvo pažeista mokinio teisė į visapusiškai saugią ugdymosi aplinką.