Poreikių neatitinkanti paslauga: kodėl „Kauno švara“ nutraukė 90 tūkst. eurų viešinimo konkursą?

Savivaldybės valdoma UAB „Kauno švara“ liepos 28 d., likus mažiau nei parai iki pasiūlymų pateikimo termino, nutraukė 90 tūkst. Eur vertės viešųjų ryšių paslaugų pirkimą. Jo techninė specifikacija reikalavo, kad paslaugų teikėjas pasitelktų Kauno regiono naujienų portalą, turintį ne mažiau kaip 750 tūkst. realių vartotojų per mėnesį, nors visame Kauno mieste ir rajone gyvena apie 400 tūkst. žmonių.

Atsakydama į portalo „Kas vyksta Kaune“ klausimus bendrovė nurodė, kad procedūros nutrauktos pasikeitus poreikiams ir nustačius, jog įvykdžius pirkimą būtų įsigytas jos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

Tačiau beveik tokia pat specifikacija jau buvo išbandyta anksčiau. 2025 m. gegužę „Kauno švara“ pasirašė 48 387,90 Eur vertės informavimo ir viešinimo sutartį su UAB „Point media“, ir jos prieduose įvardyti konkretūs leidiniai bei subtiekėjams tenkančios dalys. Didžiausia iš jų, 71,8 proc., atitenka UAB „Diena media news“, leidžiančiai „Kauno dieną“.

Pirkimą UAB „Kauno švara“ paskelbė 2026 m. liepos 14 d. Specialiąsias sąlygas tą pačią dieną patvirtino bendrovės Viešųjų pirkimų komisija protokolu. Pirkimo objektas buvo viešųjų ryšių paslaugos 36 mėnesiams, numatoma vertė 90 tūkst. Eur, laimėtojas turėjo būti renkamas pagal mažiausią kainą.

Techninėje specifikacijoje išvardyti reikalavimai kanalams, kuriuos tiekėjas turėjo nurodyti pasiūlyme. Reikėjo nacionalinio savaitraščio, kurio vidutinis tiražas 2025 m. pirmąjį pusmetį siekė bent 25 tūkst. egzempliorių, ir to paties savaitraščio priedo Kaunui, bent 4 200 egzempliorių. Atskirai reikalauta Kauno regiono dienraščio, kurio tiražas ne mažesnis kaip 16 500 egzempliorių, ir to laikraščio interneto portalo, per mėnesį sulaukiančio ne mažiau kaip 750 tūkst. realių vartotojų. Tiek pat vartotojų turėjo turėti ir regioninės žiniasklaidos tinklalapis. Dar dviem pozicijoms, straipsniams naujienų portaluose su jų socialinių tinklų paskyromis, nustatytos ribos: vienam portalui 1,3 mln., kitam 1,1 mln. realių vartotojų per mėnesį.

Pirkimo objektas į dalis nebuvo skaidomas, todėl visus kanalus turėjo pasiūlyti vienas tiekėjas viename pasiūlyme.

Kokie konkrečiai leidiniai atitinka tokį aprašymą, matyti iš 2025 m. gegužės 6 d. sutarties, kurią „Kauno švara“ sudarė su UAB „Point media“. Jos techninėje specifikacijoje tiekėjas privalėjo įrašyti tikslius pavadinimus ir rodiklius.

Nacionaliniu savaitraščiu nurodytas „Lietuvos rytas“, kurio vidutinis tiražas 2024 m. antrąjį pusmetį buvo 28 964 egzemplioriai. Jo priedu Kaunui įvardyta „Laikinoji sostinė“, 4 521 egzempliorius. Kauno regiono dienraščiu nurodyta „Kauno diena“, kurios tiražas tuo laikotarpiu buvo 17 000 egzempliorių, tai yra lygiai tiek, kiek reikalauta. Tiek Kauno regiono laikraščio portalu, tiek regioninės žiniasklaidos tinklalapiu nurodytas tas pats adresas diena.lt, kurio realių vartotojų vidurkis pateiktas 724 888 per mėnesį. Nacionaliniu naujienų portalu nurodytas delfi.lt su 1 420 864 vartotojų.

Sutarties priede Nr. 3 nurodyti subtiekėjai ir jiems tenkančios dalys. UAB „Diena media news“ atitenka 71,8 proc. sutarties, UAB „Delfi“ 7,8 proc., UAB „Lietuvos rytas“ 4 proc. Likusi dalis lieka pačiam tarpininkui.

Palyginus abu dokumentus matyti, kad nutrauktas pirkimas buvo tos pačios konstrukcijos, tik su pakoreguotais skaičiais.

Tiražo reikalavimai buvo sumažinti. Savaitraščiui vietoj 26 tūkst. egzempliorių prašyta 25 tūkst., priedui Kaunui vietoj 4 500 prašyta 4 200, Kauno dienraščiui vietoj 17 000 reikalauta 16 500.

Interneto auditorijos reikalavimas, priešingai, buvo padidintas beveik dvigubai. 2025 m. sutartyje Kauno regiono laikraščio portalui ir regioninės žiniasklaidos tinklalapiui užteko 450 tūkst. realių vartotojų per mėnesį. Nutrauktame pirkime tos pačios dvi pozicijos jau reikalavo 750 tūkst. vartotojų.

Nė viename iš dokumentų nenurodyta, kokiu duomenų šaltiniu remiantis įrodomi realių vartotojų skaičiai. Nors Lietuvos internetų portalų lankomumą audituoja „gemiusAudience“, šis tyrimas neapima visų svetainių, nes matuojamos tik tos, kurios pačios pareiškė norą būti įtrauktos. Skirtingi šaltiniai tam pačiam portalui gali rodyti kelis kartus besiskiriančius skaičius, nes skiriasi ir pati realaus vartotojo apibrėžtis.

Antras klausimas yra ryšys su pirkimo objektu. Bendrovė perka Kauno gyventojų informavimą, o nustatyti rodikliai matuoja nacionalinę auditoriją.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą kreipėsi į „Kauno švarą“ prašydamas paaiškinti sąlygas. Bendrovė nurodė, kad paklausimas gautas pasibaigus terminui, todėl paaiškinimai neteikiami. Terminas iš tiesų buvo praleistas, nes prašymus reikėjo pateikti iki liepos 23 d.

Vis dėlto Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 6 dalis leidžia perkančiajai organizacijai paaiškinti ar patikslinti pirkimo dokumentus savo iniciatyva bet kada iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Šia teise „Kauno švara“ pirkimo eigoje naudojosi: liepos 21 d. į sistemą ji įkėlė patikslintą pasiūlymo formą.

Į portalo klausimus atsakiusi „Kauno švaros“ Klientų aptarnavimo ir marketingo skyriaus vadovė Kristina Parachomikienė pirmiausia pažymėjo, kad procedūros nutrauktos, sutartis nebus sudaryta, o paslaugos nebus perkamos, todėl klausimai praranda aktualumą. Tačiau atsakymai vis dėlto buvo pateikti.

Techninę specifikaciją, kaip nurodė bendrovė, rengė pati perkančioji organizacija, išorės konsultantai nepasitelkti. Rinkos konsultacija prieš skelbiant pirkimą nebuvo vykdyta.

Į klausimą, kodėl auditorijos rodikliai nustatyti visos Lietuvos, o ne Kauno regiono mastu, atsakymo nepateikta. Atsakyta tik į patikslinamąją klausimo dalį: ketintos įsigyti viešinimo paslaugos buvo numatytos skirti išimtinai UAB „Kauno švara“.

Klausiant, kodėl objektas nebuvo skaidomas į dalis ir kur pateiktas neskaidymo pagrindimas, bendrovė konstatavo patį faktą ir atkreipė dėmesį, kad pirkimo vertė nesiekė tarptautinio pirkimo vertės ribos.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pareiga pirkimo dokumentuose nurodyti neskaidymo motyvus siejama su tarptautiniais pirkimais, o supaprastintiems ji netaikoma. Kita vertus, Viešųjų pirkimų tarnyba yra pabrėžusi, kad tai nesuteikia absoliučios teisės neskaidyti sudėtinio pirkimo objekto ir nevertinti neskaidymo įtakos pirkimo efektyvumui.

Nuo 2023 m. liepos iki 2026 m. liepos UAB „Kauno švara“ sudarė daugiau kaip dvidešimt reklamos ir rinkodaros sutarčių, kurių bendra vertė apie 97 tūkst. Eur. Tai yra sutartyse numatytos ribos, o ne faktiškai išmokėtos sumos: pavyzdžiui, pagal 17 520 Eur vertės „Igmovila“ sutartį iki šiol matomos tik dvi sąskaitos, iš viso maždaug už 2,8 tūkst. Eur. Beveik visos yra mažos vertės pirkimai, didesnė dalis sudaryta žodžiu.

Antra pagal vertę sutartis viešinimo su žiniasklaida neturi nieko bendra. 2024 m. gegužę su UAB „Igmovila“ pasirašyta 17 520 Eur rinkodaros sutartis, pagal kurią perkami reklaminiai gaminiai: automobilių apipavidalinimas, staliniai ir sieniniai kalendoriai, bloknotai, informaciniai leidiniai, spausdinta informacija klientams, kalėdinės dekoracijos, vėliavėlės ir maketavimo bei grafinio dizaino darbai. Nors sutartis registruota kaip rinkodaros paslaugos, jos objektas yra prekės.

Iš tikrųjų viešinimo žiniasklaidoje sutarčių yra kur kas mažiau. Be „Point media“, tai dvi sutartys su UAB „Media traffic“ dėl reklamos viešajame transporte ir informacijos viešojo transporto ekranuose, iš viso beveik 10 tūkst. Eur, radijo reklamos sutartis su UAB „Radijas kelyje“ už 5 445 Eur ir reklamos transliacijos sutartis su bendrove „Katos grupė“ už 2 662 Eur.

Smulkesnės sutartys rodo, iš ko susideda kasdienė bendrovės viešinimo praktika. UAB „Rinkodaros ekspertai“ per tris sutartis už 2 541 Eur skelbė turto aukcionus ir informacinius pranešimus. MB „Santorina“ už 2 150 Eur gamino tentus, informaciją ant magnetų ir plastikines juostas. UAB „Agrava“ už 2 360 Eur teikė viešinimo ir reklamos paslaugas, UAB „Diginet LTU“ už 121 Eur skelbė nekilnojamojo turto skelbimus, UAB „Creditinfo Lietuva“ už 452 Eur suteikė sertifikatą „Stipriausi Lietuvoje“. Nuo 2026 m. gegužės reklaminius tekstus už 2 000 Eur rašo fizinis asmuo Mantas Lapinskas.

Tiesiogiai žiniasklaidos priemonėms per trejus metus atiteko palyginti nedidelės sumos, ir didžioji jų dalis nesusijusi su Kaunu. „Kaišiadorių aidams“ už informacijos išspausdinimą sumokėta 1 788 Eur, „Alytus plius“ per dvi sutartis 605 Eur, MB Alytausgidas.lt 71 Eur. MB „Naujienos laiku“ už informavimą statybų sektoriui gavo 363 Eur, VšĮ „Politika šiandien“ už informavimo ir viešinimo paslaugas 605 Eur, BNS už pranešimų publikavimą 278 Eur. UAB „Diena media news“ tiesiogiai gavo 363 Eur už skelbimų spausdinimą, tačiau pagal „Point media“ sutartį jai numatyta 71,8 proc. beveik 50 tūkst. Eur vertės sutarties.

Susidaro dvejopas vaizdas. Alytaus ir Kaišiadorių leidėjams bendrovė moka tiesiogiai ir nedideles sumas. Kauno viešinimas sutelktas į vieną nedalomą sutartį, sudarytą su tarpininku.

Nutrauktas pirkimas būtų leidęs viešinimui per artimiausius 36 mėnesius skirti iki 90 tūkst. Eur, tai yra beveik tiek pat, kiek bendrovė šioms paslaugoms išleido per visus praėjusius trejus metus.

Sustabdžiusi procedūrą bendrovė gali skelbti naują pirkimą pakeistomis sąlygomis. Ar tai bus padaryta ir ar reikalavimai keisis, atsakymuose nenurodyta. Sutartis su „Point media“ galioja iki 2027 m. gegužės.