Kauno savivaldybė viešinimui laikraščiuose ir žurnaluose planuoja išleisti milijoną eurų

Kauno miesto savivaldybės administracija paskelbė naują tarptautinį konkursą informavimo ir viešinimo spaudoje paslaugoms pirkti. Per trejus metus jam gali būti skirta iki 934 tūkst. Eur be PVM – 1,13 mln. Eur su PVM. Už šiuos pinigus laikraščiuose ir žurnaluose bus spausdinami savivaldybės skelbimai ir jos užsakymu parengti straipsniai. Ir visa tai – tuo metu, kai spaudos reklama Lietuvoje traukiasi sparčiau nei bet kuris kitas žiniasklaidos segmentas.

Skelbimą apie pirkimą Europos Sąjungos viešųjų pirkimų portale miesto savivaldybė paskelbė 2026 m. liepos 2 d. Sutartis būtų sudaroma vieniems metams su galimybe ją du kartus pratęsti po 12 mėnesių, jos maksimali metinė vertė – 376,7 tūkst. Eur su PVM. Pasiūlymų laukiama iki rugpjūčio 5 d.

Kur keliauja pinigai medijoms, matyti iš kasmetinės „Fifty5Blue“ 2025 m. Lietuvos reklamos rinkos apžvalgos. Bendra šalies reklamos rinka pernai sudarė 146,8 mln. Eur. Laikraščiams ir žurnalams teko apie 10 mln. Eur, tai sudarė 7 proc. visų reklamos rinkos pajamų.

Spausdintinės žiniasklaidos rinka kasmet traukiasi labiausiai iš visų tradicinių medijų. Pagal tyrimo duomenis, per metus reklama laikraščiuose sumažėjo 7,7 proc., o žurnaluose – 9,7 proc. Tuo pačiu metu reklamos pinigai migruoja į interneto žiniasklaidą (32,3 mln. Eur, +4,2 proc.), lauko ar radijo reklamą.

Svarbu paminėti, jog viešinimas ir informavimas spaudoje nėra tas pats, kas reklama, kurią matuoja apžvalga, ir tikėtina, kad į ją šios lėšos apskritai nepatenka.

Kaip šios biudžeto lėšos pasiskirsto, matyti iš ankstesnio, 2023 m. vykusio konkurso. Jį laimėjo komunikacijos agentūra UAB „Point Media“, su kuria savivaldybė 2023 m. rugsėjo 29 d. sudarė šiuo metu vis dar galiojančią sutartį. Vien per 2025 m. pagal ją agentūrai iš miesto savivaldybės biudžeto sumokėta 260 tūkst. Eur.

Laimėjusios agentūros pasiūlyme pateikti ne tik įkainiai kiekvienam leidiniui, bet ir subtiekėjai su jiems tenkančia sutarties dalimi.

UAB „Diena Media News“, leidžiančiai „Kauno dieną“, – 54 proc., UAB „Lietuvos rytas“ (nacionalinis laikraštis, jo priedas ir žurnalas) – 32 proc., o UAB „Naujienų centras“, leidžiančiai žurnalą „IQ“, – 6 proc. Likusi dalis tenka pačiai agentūrai. Nurodyti ir konkretūs įkainiai: spalvotas straipsnis „Kauno dienoje“ ne darbo dienomis kainuoja 2,6 Eur už kvadratinį centimetrą, o vienas A4 formato straipsnis žurnale „IQ“ – 1276 Eur be PVM.

Papildomai, per pirmąjį 2026 m. pusmetį Kauno miesto savivaldybės administracija atnaujino metines viešinimo sutartis su naujienų portalais už beveik 80 tūkst. Eur.

Portalą kauno.diena.lt valdančiai „Diena Media News“ atiteko dvi sutartys po 18 150 Eur – dėl reklamjuostės ir reklaminių straipsnių, su portalais „Delfi“, „Lrytas“ ir „15min“ pasirašytos po 14 520 Eur vertės sutartys (sutarčių vertės nurodytos su PVM).

Naujuoju pirkimu savivaldybė perka informacijos spausdinimą penkiuose leidiniuose: nacionaliniame laikraštyje, jo priede Kauno regionui, Kauno regiono laikraštyje, kultūros ir meno žurnale bei nacionaliniame gyvenimo būdo žurnale.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ sugretino reikalavimus su viešai skelbiamais duomenimis apie Lietuvos spaudą ir pastebėjo, kad bent dviejose pozicijose kartelę peršoka vos po vieną leidinį.

Nacionalinio laikraščio priedą Kauno regionui šiuo metu leidžia tik „Lietuvos rytas“ – tai savaitraštis „Laikinoji sostinė“. O Kauno regiono laikraščio, einančio ne rečiau kaip tris kartus per savaitę su bent 10 tūkst. egz. tiražu, kriterijų atitinka „Kauno diena“.

Pati savivaldybė pripažįsta, kad tokiuose konkursuose paprastai dalyvauja ne leidėjai, o tarpininkai – būtent tuo grindžiama, kodėl pirkimas neskaidomas į dalis.

Su viešų lėšų viešinimu spaudoje susijusi ir teisės akto nustatyta prievolė. Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnis įpareigoja viešojo sektoriaus subjektus – tarp jų ir savivaldybės administraciją – duomenis apie lėšas, skirtas viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, teikti į Kultūros ministerijos administruojamą sistemą VIRSIS ir skelbti savo interneto svetainėje. Ši sistema 2023 m. sukurta kaip antikorupcinė priemonė, turinti leisti visuomenei matyti, kiek viešų lėšų ir kurioms žiniasklaidos priemonėms skirta.

Bendrą lėšų veiklai viešinti sąrašą savivaldybė savo interneto svetainėje skelbia, tačiau į centralizuotą valstybės sistemą VIRSIS – duomenų neteikia.

Portalui „Kas vyksta Kaune“ patikrinus skiltį „Įstaigų paskirtos lėšos VIRSIS“, Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenų ten nėra – nedeklaruota nei dabar galiojanti sutartis, nei ankstesni veiklos viešinimui skirti pirkimai.

Šią informaciją patvirtino ir sistemą administruojanti Kultūros ministerija. Liepos 14 d. duomenimis, savivaldybės administracija nebuvo pateikusi jokių duomenų apie sandorius su viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais.

Ministerija portalui „Kas vyksta Kaune“ atsakė, kad tokių duomenų nepateikimas į VIRSIS gali būti laikomas administraciniu nusižengimu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 136 straipsnį. Prižiūrėti, ar subjektai deklaruoja lėšas, turėtų pati Kultūros ministerija, tačiau ji pripažįsta neturinti tam pakankamai išteklių.

Kultūros ministerijos atstovai taip pat pripažino, kad skaidrumas šioje srityje „dar nėra pakankamas“.

Ypač tai pasakytina apie viešinimą per tarpininkus. Kai lėšos žiniasklaidą pasiekia ne tiesiogiai, o per viešųjų ryšių agentūrą, ministerijos vertinimu, į VIRSIS turėtų būti deklaruojami ir agentūros sandoriai su galutiniais leidiniais – antraip lieka neaiškus galutinis lėšų panaudojimas. Ministerija pripažįsta, kad dabar šią nuostatą galima aiškinti skirtingai, todėl mato poreikį įstatymą tikslinti. Pažymėtina, kad ir savivaldybę aptarnaujanti agentūra pagal įstatymą laikoma viešosios informacijos rengėja, kuriai galioja VIRSIS reikalavimai.

Dar metų pradžioje portalui „Kas vyksta Kaune“ klausiant, kaip 2025 m. pagal sutartį išleisti 260 tūkst. Eur pasiskirstė tarp konkrečių leidinių, savivaldybė atsakė negalinti to atskleisti. Dėl atsisakymo pateikti informaciją, portalo leidėja kreipėsi į teismą.

Kauno miesto savivaldybė teigia, kad ji nėra agentūros ir šios pasitelktų leidėjų sutarčių šalis, todėl tokių duomenų „nevaldo“, o pagal su agentūra pasirašytą sutartį įsipareigojusi neatskleisti komercinės ir finansinės informacijos.

Savivaldybė savo ruožtu kreipėsi į agentūrą „Point Media“ ir paklausė, ar ši sutinka informaciją atskleisti. Agentūra atsakė nesutinkanti.

„Sutikimas atskleisti prašomą informaciją nėra ir nebus duodamas“, – nurodyta agentūros atsakyme.

Susidarė padėtis, kai sprendimą, ką visuomenė gali sužinoti apie viešųjų lėšų panaudojimą, faktiškai priima privati įmonė. Tačiau įstatymai ir teismų praktika sako, kad tiekėjo užrašas „konfidencialu“ perkančiajai organizacijai savaime neįpareigoja – ji pati privalo įvertinti, ar informacija tikrai yra komercinė paslaptis, ir pasverti viešąjį interesą. Be to, visa viešojo pirkimo sutarties kaina ir pati sutartis pagal įstatymą nėra slaptos. Ginčas vyksta tik dėl to, ar gali būti slaptos metinės sumos, faktiškai išleistos savivaldybės veiklai viešinti konkrečiuose leidiniuose apmokant per agentūrą. Jei jos būtų tinkamai deklaruotos VIRSIS sistemoje, tokių klausimų net nekiltų.

Yra ir kita aplinkybė. Nors savivaldybė teigia išskaidymo „nevaldanti“, jos pačios turimame tiekėjo pasiūlyme, kuris yra pirkimo dokumentų dalis, surašyti ir įkainiai kiekvienam leidiniui, ir subtiekėjams tenkanti procentinė sutarties dalis. Tikras „nevaldymas“ galioja nebent agentūros vidiniams mokėjimams ir jos daliai – gerokai siauresnei daliai, nei rodo visa apimantis atsisakymas.

Šį ginčą šiuo metu sprendžia Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai. Savivaldybė, be kita ko, teigia, kad jos raštas tebuvo informacinio pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių portalui nesukėlė, todėl teisme apskritai neturėtų būti nagrinėjamas.

Prieš skelbdama naują pirkimą, Kauno savivaldybė birželį surengė išankstinę rinkos konsultaciją – rinkos dalyviai galėjo teikti klausimus ir pasiūlymus dėl būsimų sąlygų. Iki birželio 23 d. jų gauta 34, ir didelė dalis buvo nukreipti į tą patį tikslą – praplėsti konkurenciją bei skaidrumą. Savivaldybė daugumą jų atmetė.

Ryškiausias ginčas kilo dėl konkurencijos. Vienas tiekėjas prašė patvirtinti, kad kiekvieną reikalaujamą kategoriją atitinka bent du realiai veikiantys leidiniai – įprastas saugiklis, kad sąlygos nebūtų sukurtos konkrečiam leidiniui. Savivaldybė nepriėmė tokio pasiūlymo, bet ir pati pripažino, kad laikraščių rinka tokia siaura, jog dviejų leidinių reikalavimas būtų „visiškai nepagrįstas dėl ypač siauros jų rinkos“.

Tiekėjai prašė ir orientacinio tinkamų leidinių sąrašo, kad visi galėtų vienodomis sąlygomis kreiptis į rinką – savivaldybė atsakė tokio sąrašo neturinti. Buvo prašoma pirkimą skaidyti bent į nacionalinės spaudos, Kauno regiono spaudos ir žurnalų dalis, kad dalyvautų daugiau specializuotų tiekėjų ir sumažėtų „priklausomybė nuo vienos agentūros turimų leidėjų susitarimų“.

Savivaldybė atsisakė – ir savo atsakyme faktiškai patvirtino tą pačią tarpininko logiką: skaidymas nieko nekeistų, nes tokiuose pirkimuose paprastai dalyvauja ne leidėjai, o tiekėjai, turintys susitarimus su leidėjais.

Nesutarta ir dėl vertinimo. Kadangi paslauga apima ne tik spaudos plotą, bet ir turinio rengimą bei koordinavimą, tiekėjas siūlė sumažinti 95 proc. kainos svorį ir papildomai vertinti vykdymo modelį, kokybės kontrolę bei leidėjų tinklo atsparumą. Savivaldybė atsakė, jog „Vertinimo kriterijai keičiami nebus. Kainos svoris mažinamas nebus.“

Atskira tema – tiražas. Tiekėjai atkreipė dėmesį, kad kokybės balai perkelia leidėjo tiražo riziką tiekėjui visam iki 36 mėnesių laikotarpiui, ir siūlė tiražą vertinti pasiūlymo metu, o vėlesnį jo kritimą laikyti leidinio keitimo pagrindu, ne automatiniu pažeidimu. Savivaldybė laikėsi savo: jei tiražas nukristų, tiekėjas turėtų per 10 dienų pakeisti leidinį arba mokėti baudą. Pats tiražas bus įrodinėjamas leidėjų raštais ar leidinių nuotraukomis – nepriklausomo audito nenumatyta.

Tiekėjai taip pat teiravosi, ar leidėjų komerciniai pasiūlymai ir agentūrinės nuolaidos galės būti žymimi konfidencialiais. Savivaldybė atsakė, kad tokių duomenų apskritai nereikalaus, o jei jie būtų pateikti – neviešins; vieši bus tik laimėtojo pasiūlyti galutiniai įkainiai. Kitaip tariant, kiek agentūra faktiškai sumoka konkretiems leidiniams, ir toliau gali likti nematoma.

Dalį techninių pasiūlymų savivaldybė priėmė – patikslino terminų skaičiavimą, užsakymo gavimo momentą, turinio atsakomybės ribas ir apmokėjimo įrodymų tvarką. Tačiau rinkos dalyvių pasiūlymai, liečiantys konkurenciją, kainos svorį ir pirkimo skaidymą, buvo atmesti.

Klausimus apie šio pirkimo sąlygas, paskirtas lėšas žiniasklaidos priemonėms ir jų nedeklaravimą VIRSIS portale „Kas vyksta Kaune“ Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė 2026 m. liepos 7 d. Iki publikacijos paskelbimo atsakymų negavome. Redakcija teiravosi:

- kokiais kriterijais savivaldybė sprendžia, kokioms žiniasklaidos priemonėms ir kokia forma (spauda, internetas, televizija, radijas, lauko reklama, socialiniai tinklai) skirti viešinimo lėšas;

- ar patvirtintas komunikacijos ar kitas strateginis dokumentas, nustatantis, kaip viešinimo biudžetas paskirstomas tarp kanalų;

- kokia bendra suma 2025 m. skirta savivaldybės veiklos viešinimui ir kaip ji pasiskirstė pagal kanalus;

- kaip vertinta, ar pirkimo reikalavimai (leidinio tipas, tiražas) neriboja konkurencijos ir nediskriminuoja kitų tą pačią auditoriją pasiekiančių priemonių;

- kokiais duomenimis remiantis kultūros ir meno žurnalams didžiausias kokybės balas skiriamas už tiražą iki 9100 egz., kai dauguma tokių leidinių leidžiami 1000-2500 egz. tiražu;

- ar pagal naują sutartį visa savivaldybės užsakymu rengiama informacija bus pažymėta kaip užsakomasis turinys;

- kodėl savivaldybės duomenų nėra VIRSIS sistemoje ir ar jie pateikti sistemos administratoriui;

- ar prieš skelbiant pirkimą atlikta žiniasklaidos rinkos analizė, vertinant kanalų pasiekiamumą, auditoriją ir reklamos rinkos tendencijas;

- kokiais argumentais grindžiamas sprendimas reikšmingą viešinimo biudžeto dalį skirti būtent spaudos leidiniams.

Gavę savivaldybės atsakymus, publikaciją papildysime.