Kauno savivaldybė viešinimui laikraščiuose ir žurnaluose planuoja išleisti milijoną eurų (papildyta)

Kauno miesto savivaldybės administracija paskelbė naują tarptautinį konkursą informavimo ir viešinimo spaudoje paslaugoms pirkti. Per trejus metus jam gali būti skirta iki 934 tūkst. Eur be PVM – 1,13 mln. Eur su PVM. Už šiuos pinigus laikraščiuose ir žurnaluose bus spausdinami savivaldybės skelbimai ir jos užsakymu parengti straipsniai. Ir visa tai – tuo metu, kai spaudos reklama Lietuvoje traukiasi sparčiau nei bet kuris kitas žiniasklaidos segmentas.

Skelbimą apie pirkimą Europos Sąjungos viešųjų pirkimų portale miesto savivaldybė paskelbė 2026 m. liepos 2 d. Sutartis būtų sudaroma vieniems metams su galimybe ją du kartus pratęsti po 12 mėnesių, jos maksimali metinė vertė – 376,7 tūkst. Eur su PVM. Pasiūlymų laukiama iki rugpjūčio 5 d.

Kur keliauja pinigai medijoms, matyti iš kasmetinės „Fifty5Blue“ 2025 m. Lietuvos reklamos rinkos apžvalgos. Bendra šalies reklamos rinka pernai sudarė 146,8 mln. Eur. Laikraščiams ir žurnalams teko apie 10 mln. Eur, tai sudarė 7 proc. visų reklamos rinkos pajamų.

Spausdintinės žiniasklaidos rinka kasmet traukiasi labiausiai iš visų tradicinių medijų. Pagal tyrimo duomenis, per metus reklama laikraščiuose sumažėjo 7,7 proc., o žurnaluose – 9,7 proc. Tuo pačiu metu reklamos pinigai migruoja į interneto žiniasklaidą (32,3 mln. Eur, +4,2 proc.), lauko ar radijo reklamą.

Svarbu paminėti, jog viešinimas ir informavimas spaudoje nėra tas pats, kas reklama, kurią matuoja apžvalga, ir tikėtina, kad į ją šios lėšos apskritai nepatenka.

Kaip šios biudžeto lėšos pasiskirsto, matyti iš ankstesnio, 2023 m. vykusio konkurso. Jį laimėjo komunikacijos agentūra UAB „Point Media“, su kuria savivaldybė 2023 m. rugsėjo 29 d. sudarė šiuo metu vis dar galiojančią sutartį. Vien per 2025 m. pagal ją agentūrai iš miesto savivaldybės biudžeto sumokėta 260 tūkst. Eur.

Laimėjusios agentūros pasiūlyme pateikti ne tik įkainiai kiekvienam leidiniui, bet ir subtiekėjai su jiems tenkančia sutarties dalimi.

UAB „Diena Media News“, leidžiančiai „Kauno dieną“, – 54 proc., UAB „Lietuvos rytas“ (nacionalinis laikraštis, jo priedas ir žurnalas) – 32 proc., o UAB „Naujienų centras“, leidžiančiai žurnalą „IQ“, – 6 proc. Likusi dalis tenka pačiai agentūrai. Nurodyti ir konkretūs įkainiai: spalvotas straipsnis „Kauno dienoje“ ne darbo dienomis kainuoja 2,6 Eur už kvadratinį centimetrą, o vienas A4 formato straipsnis žurnale „IQ“ – 1276 Eur be PVM.

Papildomai, per pirmąjį 2026 m. pusmetį Kauno miesto savivaldybės administracija atnaujino metines viešinimo sutartis su naujienų portalais už beveik 80 tūkst. Eur.

Portalą kauno.diena.lt valdančiai „Diena Media News“ atiteko dvi sutartys po 18 150 Eur – dėl reklamjuostės ir reklaminių straipsnių, su portalais „Delfi“, „Lrytas“ ir „15min“ pasirašytos po 14 520 Eur vertės sutartys (sutarčių vertės nurodytos su PVM).

Naujuoju pirkimu savivaldybė perka informacijos spausdinimą penkiuose leidiniuose: nacionaliniame laikraštyje, jo priede Kauno regionui, Kauno regiono laikraštyje, kultūros ir meno žurnale bei nacionaliniame gyvenimo būdo žurnale.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ sugretino reikalavimus su viešai skelbiamais duomenimis apie Lietuvos spaudą ir pastebėjo, kad bent dviejose pozicijose kartelę peršoka vos po vieną leidinį.

Nacionalinio laikraščio priedą Kauno regionui šiuo metu leidžia tik „Lietuvos rytas“ – tai savaitraštis „Laikinoji sostinė“. O Kauno regiono laikraščio, einančio ne rečiau kaip tris kartus per savaitę su bent 10 tūkst. egz. tiražu, kriterijų atitinka „Kauno diena“.

Pati savivaldybė pripažįsta, kad tokiuose konkursuose paprastai dalyvauja ne leidėjai, o tarpininkai – būtent tuo grindžiama, kodėl pirkimas neskaidomas į dalis.

Su viešų lėšų viešinimu spaudoje susijusi ir teisės akto nustatyta prievolė. Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnis įpareigoja viešojo sektoriaus subjektus – tarp jų ir savivaldybės administraciją – duomenis apie lėšas, skirtas viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, teikti į Kultūros ministerijos administruojamą sistemą VIRSIS ir skelbti savo interneto svetainėje. Ši sistema 2023 m. sukurta kaip antikorupcinė priemonė, turinti leisti visuomenei matyti, kiek viešų lėšų ir kurioms žiniasklaidos priemonėms skirta.

Bendrą lėšų veiklai viešinti sąrašą savivaldybė savo interneto svetainėje skelbia, tačiau į centralizuotą valstybės sistemą VIRSIS – duomenų neteikia.

Portalui „Kas vyksta Kaune“ patikrinus skiltį „Įstaigų paskirtos lėšos VIRSIS“, Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenų ten nėra – nedeklaruota nei dabar galiojanti sutartis, nei ankstesni veiklos viešinimui skirti pirkimai.

Šią informaciją patvirtino ir sistemą administruojanti Kultūros ministerija. Liepos 14 d. duomenimis, savivaldybės administracija nebuvo pateikusi jokių duomenų apie sandorius su viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais.

Ministerija portalui „Kas vyksta Kaune“ atsakė, kad tokių duomenų nepateikimas į VIRSIS gali būti laikomas administraciniu nusižengimu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 136 straipsnį. Prižiūrėti, ar subjektai deklaruoja lėšas, turėtų pati Kultūros ministerija, tačiau ji pripažįsta neturinti tam pakankamai išteklių.

Kultūros ministerijos atstovai taip pat pripažino, kad skaidrumas šioje srityje „dar nėra pakankamas“.

Ypač tai pasakytina apie viešinimą per tarpininkus. Kai lėšos žiniasklaidą pasiekia ne tiesiogiai, o per viešųjų ryšių agentūrą, ministerijos vertinimu, į VIRSIS turėtų būti deklaruojami ir agentūros sandoriai su galutiniais leidiniais – antraip lieka neaiškus galutinis lėšų panaudojimas. Ministerija pripažįsta, kad dabar šią nuostatą galima aiškinti skirtingai, todėl mato poreikį įstatymą tikslinti. Pažymėtina, kad ir savivaldybę aptarnaujanti agentūra pagal įstatymą laikoma viešosios informacijos rengėja, kuriai galioja VIRSIS reikalavimai.

Dar metų pradžioje portalui „Kas vyksta Kaune“ klausiant, kaip 2025 m. pagal sutartį išleisti 260 tūkst. Eur pasiskirstė tarp konkrečių leidinių, savivaldybė atsakė negalinti to atskleisti. Dėl atsisakymo pateikti informaciją, portalo leidėja kreipėsi į teismą.

Kauno miesto savivaldybė teigia, kad ji nėra agentūros ir šios pasitelktų leidėjų sutarčių šalis, todėl tokių duomenų „nevaldo“, o pagal su agentūra pasirašytą sutartį įsipareigojusi neatskleisti komercinės ir finansinės informacijos.

Savivaldybė savo ruožtu kreipėsi į agentūrą „Point Media“ ir paklausė, ar ši sutinka informaciją atskleisti. Agentūra atsakė nesutinkanti.

„Sutikimas atskleisti prašomą informaciją nėra ir nebus duodamas“, – nurodyta agentūros atsakyme.

Susidarė padėtis, kai sprendimą, ką visuomenė gali sužinoti apie viešųjų lėšų panaudojimą, faktiškai priima privati įmonė. Tačiau įstatymai ir teismų praktika sako, kad tiekėjo užrašas „konfidencialu“ perkančiajai organizacijai savaime neįpareigoja – ji pati privalo įvertinti, ar informacija tikrai yra komercinė paslaptis, ir pasverti viešąjį interesą. Be to, visa viešojo pirkimo sutarties kaina ir pati sutartis pagal įstatymą nėra slaptos. Ginčas vyksta tik dėl to, ar gali būti slaptos metinės sumos, faktiškai išleistos savivaldybės veiklai viešinti konkrečiuose leidiniuose apmokant per agentūrą. Jei jos būtų tinkamai deklaruotos VIRSIS sistemoje, tokių klausimų net nekiltų.

Yra ir kita aplinkybė. Nors savivaldybė teigia išskaidymo „nevaldanti“, jos pačios turimame tiekėjo pasiūlyme, kuris yra pirkimo dokumentų dalis, surašyti ir įkainiai kiekvienam leidiniui, ir subtiekėjams tenkanti procentinė sutarties dalis. Tikras „nevaldymas“ galioja nebent agentūros vidiniams mokėjimams ir jos daliai – gerokai siauresnei daliai, nei rodo visa apimantis atsisakymas.

Šį ginčą šiuo metu sprendžia Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai. Savivaldybė, be kita ko, teigia, kad jos raštas tebuvo informacinio pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių portalui nesukėlė, todėl teisme apskritai neturėtų būti nagrinėjamas.

Prieš skelbdama naują pirkimą, Kauno savivaldybė birželį surengė išankstinę rinkos konsultaciją – rinkos dalyviai galėjo teikti klausimus ir pasiūlymus dėl būsimų sąlygų. Iki birželio 23 d. jų gauta 34, ir didelė dalis buvo nukreipti į tą patį tikslą – praplėsti konkurenciją bei skaidrumą. Savivaldybė daugumą jų atmetė.

Ryškiausias ginčas kilo dėl konkurencijos. Vienas tiekėjas prašė patvirtinti, kad kiekvieną reikalaujamą kategoriją atitinka bent du realiai veikiantys leidiniai – įprastas saugiklis, kad sąlygos nebūtų sukurtos konkrečiam leidiniui. Savivaldybė nepriėmė tokio pasiūlymo, bet ir pati pripažino, kad laikraščių rinka tokia siaura, jog dviejų leidinių reikalavimas būtų „visiškai nepagrįstas dėl ypač siauros jų rinkos“.

Tiekėjai prašė ir orientacinio tinkamų leidinių sąrašo, kad visi galėtų vienodomis sąlygomis kreiptis į rinką – savivaldybė atsakė tokio sąrašo neturinti. Buvo prašoma pirkimą skaidyti bent į nacionalinės spaudos, Kauno regiono spaudos ir žurnalų dalis, kad dalyvautų daugiau specializuotų tiekėjų ir sumažėtų „priklausomybė nuo vienos agentūros turimų leidėjų susitarimų“.

Savivaldybė atsisakė – ir savo atsakyme faktiškai patvirtino tą pačią tarpininko logiką: skaidymas nieko nekeistų, nes tokiuose pirkimuose paprastai dalyvauja ne leidėjai, o tiekėjai, turintys susitarimus su leidėjais.

Nesutarta ir dėl vertinimo. Kadangi paslauga apima ne tik spaudos plotą, bet ir turinio rengimą bei koordinavimą, tiekėjas siūlė sumažinti 95 proc. kainos svorį ir papildomai vertinti vykdymo modelį, kokybės kontrolę bei leidėjų tinklo atsparumą. Savivaldybė atsakė, jog „Vertinimo kriterijai keičiami nebus. Kainos svoris mažinamas nebus.“

Atskira tema – tiražas. Tiekėjai atkreipė dėmesį, kad kokybės balai perkelia leidėjo tiražo riziką tiekėjui visam iki 36 mėnesių laikotarpiui, ir siūlė tiražą vertinti pasiūlymo metu, o vėlesnį jo kritimą laikyti leidinio keitimo pagrindu, ne automatiniu pažeidimu. Savivaldybė laikėsi savo: jei tiražas nukristų, tiekėjas turėtų per 10 dienų pakeisti leidinį arba mokėti baudą. Pats tiražas bus įrodinėjamas leidėjų raštais ar leidinių nuotraukomis – nepriklausomo audito nenumatyta.

Tiekėjai taip pat teiravosi, ar leidėjų komerciniai pasiūlymai ir agentūrinės nuolaidos galės būti žymimi konfidencialiais. Savivaldybė atsakė, kad tokių duomenų apskritai nereikalaus, o jei jie būtų pateikti – neviešins; vieši bus tik laimėtojo pasiūlyti galutiniai įkainiai. Kitaip tariant, kiek agentūra faktiškai sumoka konkretiems leidiniams, ir toliau gali likti nematoma.

Dalį techninių pasiūlymų savivaldybė priėmė – patikslino terminų skaičiavimą, užsakymo gavimo momentą, turinio atsakomybės ribas ir apmokėjimo įrodymų tvarką. Tačiau rinkos dalyvių pasiūlymai, liečiantys konkurenciją, kainos svorį ir pirkimo skaidymą, buvo atmesti.

Klausimus apie šio pirkimo sąlygas, paskirtas lėšas žiniasklaidos priemonėms ir jų nedeklaravimą VIRSIS portalas „Kas vyksta Kaune“ Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė 2026 m. liepos 7 d. Iki publikacijos paskelbimo atsakymų negavome. Atsakymai pateikti liepos 21 d. Juos publikuojame visa apimtimi.

Viešinimo priemonių pasirinkimas priklauso nuo konkrečios komunikacijos tikslų, tikslinės auditorijos, planuojamo pasiekiamumo, informacijos pobūdžio, komunikacijos efektyvumo ir turimų lėšų. Paslaugos perkamos laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir skaidraus lėšų naudojimo principų. Kauno miesto savivaldybė, planuodama ir skirdama lėšas veiklos viešinimui, kiekvienu atveju vertina konkrečios komunikacijos tikslus, tikslinę auditoriją, informacijos turinį, planuojamą pasiekiamumą, komunikacijos efektyvumą, pasirinktų priemonių kainos ir naudos santykį bei turimus asignavimus.

Atsižvelgiant į šiuos kriterijus parenkami tinkamiausi komunikacijos kanalai: spauda, interneto portalai, radijas, televizija, lauko reklama, socialiniai tinklai ar kitos informavimo priemonės. Sprendimai dėl viešinimo priemonių nėra grindžiami subjektyviu konkrečios žiniasklaidos priemonės pasirinkimu. Paslaugos perkamos ir lėšos naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, kurios įpareigoja užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymąsi, racionalų lėšų panaudojimą bei sąžiningą konkurenciją tarp tiekėjų.

Be to, Kauno miesto savivaldybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintais veiklos viešumo ir skaidrumo principais, pagal kuriuos savivaldybės institucijos privalo informuoti gyventojus apie savo veiklą bei užtikrinti viešą ir skaidrų sprendimų priėmimą. Todėl viešinimo lėšų paskirstymas grindžiamas objektyviais komunikacijos efektyvumo ir teisės aktuose nustatytais viešųjų lėšų naudojimo kriterijais, siekiant kuo efektyviau pasiekti tikslines auditorijas ir užtikrinti savivaldybės gyventojų informavimą.

Kauno miesto savivaldybė nėra patvirtinusi atskiro viešinimo, komunikacijos ar kito strateginio dokumento, kuriame būtų nustatyti principai ar proporcijos, pagal kurias viešinimo biudžetas paskirstomas tarp atskirų komunikacijos kanalų (spaudos, interneto portalų, radijo, televizijos, lauko reklamos, socialinių tinklų ar kt.). Kauno miesto savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose yra numatomos lėšos viešinimo, informavimo ir komunikacijos reikmėms, įskaitant paslaugų ir prekių įsigijimą.

Kauno miesto savivaldybės veiklos viešinimui skirta 400 000 Eur. Ši suma buvo skirta viešinimo prekėms ir viešinimo paslaugoms įsigyti. Visa informacija apie Kauno miesto savivaldybės 2025 metais skirtas lėšas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis yra paskelbta viešai Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt.

Reikalavimai laikraščiams ir žurnalams nustatyti atsižvelgiant į Perkančiosios organizacijos poreikį t. y. į skleidžiamos informacijos turinį, tikslą, auditoriją ir jos dydį (viešinamų duomenų sklaidą), o taip pat į rinkos galimybes tokius leidinius pasiūlyti.

Rengiant viešojo pirkimo dokumentus buvo siekiama nustatyti tokius reikalavimus, kurie būtų tiesiogiai susiję su perkamų paslaugų objektu ir būtini Kauno miesto savivaldybės poreikiams tenkinti. Reikalavimai laikraščiams ir žurnalams buvo nustatyti atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikį, skleidžiamos informacijos turinį, viešinimo tikslus, tikslinę auditoriją, siekiamą auditorijos dydį bei informacijos sklaidos apimtį. Taip pat buvo vertinamos rinkos galimybės tokius leidinius pasiūlyti. Nustatant pirkimo sąlygas buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintais lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principais.

Perkančioji organizacija, rengdama techninę specifikaciją siekė užtikrinti, kad jie būtų objektyviai pagrįsti pirkimo tikslu, proporcingi siekiamam rezultatui ir nepagrįstai neribotų tiekėjų konkurencijos. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas taip pat nustato pareigą perkančiajai organizacijai nesudaryti nepagrįstai palankesnių ar nepalankesnių sąlygų atskiriems tiekėjams bei dirbtinai nemažinti konkurencijos. Vertinant pirkimo sąlygas buvo atsižvelgta į tai, kad viešinimo tikslas yra efektyviai pasiekti konkrečias tikslines auditorijas, todėl tam tikri reikalavimai, susiję su leidinio tipu, tiražu, periodiškumu ar kitais pasiekiamumo rodikliais, buvo nustatyti ne siekiant apriboti dalyvių galimybes dalyvauti pirkime, bet siekiant užtikrinti, kad perkamos paslaugos atitiktų Kauno miesto savivaldybės komunikacijos poreikius ir leistų pasiekti numatytą informacijos sklaidos rezultatą.

Pagal paskelbtus konkurso dokumentus maksimalus kokybės balas skiriamas už siūlomo žurnalo Nr. 1 pusmečio vidutinį tiražą egz. patenkantį į intervalą nuo 7601-9100. Intervalas nustatytas atsižvelgiant į viešinamų duomenų kaip galima didesnę sklaidą, įvertinus rinkos galimybes tokius žurnalus pasiūlyti (įskaitant ir Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje skelbiamus duomenis), bei į vis mažėjančias spausdintinės spaudos tiražų apimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad techninėje specifikacijoje minimalus būtinas pusmečio vidutinis tiražas (egz.) visą Sutarties vykdymo laikotarpį yra nustatytas ne mažesnis kaip 1600 egz.

Kauno miesto savivaldybė organizuodama viešinimo veiklas vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir užtikrina jų reikalavimų laikymąsi tame tarpe ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo. Pagal naująją sutartį visa Kauno miesto savivaldybės užsakymu rengiama ir skelbiama informacija bus žymima teisės aktų nustatyta tvarka tais atvejais, kai tokia pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų reikalavimų.

Duomenys artimiausiu laiku bus pateikti ir per VIRSIS, šiuo metu sprendžiami VIRSIS duomenų pateikimo administracinio ir procedūrinio pobūdžio klausimai. KMSA vertinimu informacijos nepateikimas per VIRSIS savaime nesuponuoja išvados, kad informacija apie lėšų panaudojimą visuomenei nėra teikiama.

Šiuo konkrečiu pirkimu vienos rūšies paslaugos, t.y. informavimas ir viešinimas spaudoje. Informavimas ir viešinimas televizijoje, internete, radijuje ar kitose priemonėse į šio pirkimo objektą nepatenka ir šių paslaugų įsigijimui vykdomos atskirų pirkimų procedūros.

Viešinimo priemonių pasirinkimas nėra grindžiamas vien atskirų žiniasklaidos kanalų dalimi reklamos rinkoje. Sprendimai priimami atsižvelgiant į konkrečios komunikacijos tikslus, tikslinę auditoriją, informacijos pobūdį, numatomą pasiekiamumą ir komunikacijos efektyvumą. Viešinimo priemonių pasirinkimas nėra grindžiamas vien atskirų žiniasklaidos kanalų užimama reklamos rinkos dalimi. Kauno miesto savivaldybė, planuodama informavimo ir viešinimo veiklas, vertina konkrečios komunikacijos tikslus, tikslinę auditoriją, informacijos pobūdį, siekiamą pasiekiamumą, komunikacijos efektyvumą bei poreikį užtikrinti, kad aktuali informacija pasiektų skirtingas gyventojų grupes.

Sprendimas naudoti spausdintinę žiniasklaidą tam tikrose komunikacijos kampanijose grindžiamas jos gebėjimu pasiekti konkrečias tikslines auditorijas, kurios informaciją tradiciškai gauna būtent per spaudos leidinius. Savivaldybės tikslas yra ne koncentruotis į vieną ar kitą komunikacijos kanalą pagal jo dalį reklamos rinkoje, bet pasirinkti priemones, kurios konkrečiu atveju užtikrina efektyviausią visuomenei svarbios informacijos sklaidą. Savivaldybė siekia, kad informacija apie jos veiklą, teikiamas paslaugas, projektus, gyventojams aktualius sprendimus ir kitas viešojo intereso temas būtų prieinama kuo platesniam visuomenės ratui.