Kauno HE laivų šliuzo projektas pajudėjo į priekį: parengtas poveikio aplinkai vertinimas

Prieš beveik penkerius metus pradėta svarstyti idėja Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje (Kauno HE) įrengti laivų šliuzą žengė dar vieną žingsnį į priekį – parengtas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (PAV).

Vertinimo metu nagrinėta, kokią įtaką galimas statinys turėtų gamtai, gyventojams, elektros energijos gamybai, susisiekimo infrastruktūrai ir kitoms sritims.

2021 metų spalį Kauno mariose pasirašytas memorandumas pradėjo naują etapą laivų šliuzo per Kauno hidroelektrinę projekto svarstyme. Tuomet pradėtos derybos su atsakingomis institucijomis ir įmonėmis dėl galimybės įgyvendinti šią idėją.

Vėliau Kauno miesto savivaldybė ir Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė sutartį dėl poveikio aplinkai vertinimo bei projektinių pasiūlymų rengimo finansavimo. Savivaldybė skyrė lėšų parengiamiesiems darbams, o VVKD organizavo dokumentacijos rengimą.

Jeigu projektas būtų įgyvendintas, ateityje galėtų būti sujungti Nemuno aukštupio ir žemupio vandens keliai – taip būtų sudarytos sąlygos plėsti pramoginę, keleivinę, o sukūrus reikalingą infrastruktūrą – ir krovininę laivybą.

VVKD Laivybos direktorius Aurelijus Rimas teigia, kad PAV programa buvo patvirtinta praėjusiais metais. Rengiant vertinimą pirmiausia reikėjo nustatyti galimus statinio parametrus ir techninių sprendinių alternatyvas, nes nuo jų priklauso poveikis aplinkai bei galimybės integruoti objektą į esamą infrastruktūrą.

„Toks objektas Lietuvoje būtų vienetinis – tiek vandens transporto, tiek hidrotechnikos prasme. Visi procesai derinami ne tik su hidroelektrinės savininkais, bet ir su Krašto apsaugos ministerija“, – sakė A. Rimas.

Atliekant PAV vertintas galimas poveikis biologinei įvairovei, žuvų ištekliams, triukšmo lygiui, oro kokybei, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir elektros energijos gamybai.

Pasak A. Rimo, vertinimo rezultatai rodo, kad įgyvendinus numatytas poveikio mažinimo ir valdymo priemones reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai neturėtų būti.

Pagrindinis šliuzo per Kauno HE tikslas – sujungti Nemuno aukštupio ir žemupio vandens kelius, taip užtikrinant vientisą vandens kelią nuo Druskininkų iki Kuršių marių.

Pagal planuojamus sprendinius numatoma statyti maksimalių matmenų – 17 metrų pločio – šliuzą, kuriuo galėtų plaukti iki 16 metrų pločio laivai. Teigiama, kad tai būtų vienas didžiausių upinių šliuzų Europoje.

Kauno marių pusėje būtų įrengiami specialūs vartai, kurių konstrukcijos siektų 10 ir 20 metrų gylį. Tikslesni sprendiniai paaiškėtų rengiant projektinius pasiūlymus ir techninį projektą.

„Tai būtų nacionalinės svarbos statinys. Toks objektas statomas vieną kartą – vėliau nebūtų galimos jokios rekonstrukcijos. Todėl visi sprendiniai turi būti itin tiksliai įvertinti“, – pabrėžė A. Rimas.

PAV numatoma, kad įrengus laivų šliuzą galėtų pagyvėti pramoginė ir keleivinė laivyba. Taip pat neatmetama galimybė ateityje sukurti krovininės laivybos kelią Alytus–Kaunas–Klaipėda, kuris galėtų sumažinti dalį sunkiasvorio transporto srautų magistraliniuose keliuose.

Rengiant PAV taip pat vertinta galimybė ateityje įrengti žuvų migracijai skirtus sprendinius. Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymą tokią infrastruktūrą turėtų įrengti Kauno HE savininkas, todėl žuvitakis būtų įgyvendinamas atskiru projektu.

„Kur ir kokį žuvų migracijos sprendinį būtų tikslinga įrengti, turi atsakyti išsamūs moksliniai ir techniniai tyrimai. Projektuojant šliuzą svarbu neužkirsti galimybės ateityje šalia jo įgyvendinti ir kitus aplinkosauginius sprendinius“, – teigė VVKD Laivybos direktorius.

Pasak jo, vertinant galimus sprendimus būtina atsižvelgti ne tik į naudą žuvų migracijai, bet ir į invazinių rūšių plitimo bei kitus ekologinius pavojus.

Anot Kauno savivaldybės, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita visuomenei pristatoma nuo liepos 20 dienos iki rugpjūčio 25 dienos (imtinai). Su dokumentais galima susipažinti UAB „Ardynas“ patalpose, taip pat Petrašiūnų–Gričiupio ir Panemunės–Šančių seniūnijose.

Viešas susitikimas dėl PAV numatytas rugpjūčio 26 dieną 15 val. Panemunės–Šančių seniūnijoje. Susitikimas bus transliuojamas ir internetu.

Galutinai patvirtinti PAV dokumentą ir pradėti rengti projektinius pasiūlymus tikimasi kitąmet.