Kaune pripažintos šešios tos pačios lyties partnerystės, tačiau registravimas stringa

Jau daugiau kaip metus laiko tos pačios lyties poros gali partnerystę registruoti per teismą – duris tokiai galimybei atvėrė praėjusių metų Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas. „Kas vyksta Kaune“ aiškinosi, kiek partnerysčių registravo didžiųjų miestų apylinkės teismai, taip pat kiek pareiškimų nagrinėjami apeliacine tvarka.

Primename, jog praėjusių metų balandį KT paskelbė, jog Civilinio kodekso (CK) nuostatos, kurios leidžia partnerystę tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai.

Į KT kreipėsi buvusi Vyriausybė, vadovaujama Ingridos Šimonytės – anksčiau KT pripažino, jog tos pačios lyties poros yra laikytinos šeima, o CK yra numatytas skyrius, apibrėžiantis partnerystę tik tarp vyro ir moters. Tad, anot ankstesnės Vyriausybės, šis CK skyrius diskriminuoja vienos lyties šeimas.

Taip pat KT teisėjų kolegija konstatavo, jog konstitucijai prieštarauja ir CK skyriuje esanti nuostata, kad CK skyrius dėl partnerystės įsigalioja tik tada, kai įstatymų leidėjas priima reikalingus įstatymus.

Po šio neskundžiamo sprendimo, tos pačios lyties poroms buvo sudaryta galimybė partnerystę registruoti kreipiantis į apylinkės teismą. Mat Seimas per protingą laikotarpį (primename – tos pačios lyties partnerystės institutas nepriimamas jau daugiau kaip 24 metus) nesugebėjo priimti partnerystės įstatymo. Nors bandymų buvo ne vienas.

Pirmoji tos pačios lyties partnerystė Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo pripažinta 2025 m. rugpjūtį.

Merginų porai teisme atstovavęs advokatas Aivaras Žilvinskas portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo, jog šiuo metu atstovauja keliolikai klientų – kreipiantis į teismą civiline tvarka, dažniausiai pareiškimuose prašoma partnerystės civilinės būklės akto įregistravimo. Vis dėlto advokatas pabrėžia, jog prašymai gali skirtis, kaip ir teismų sprendimai.

„Iš esmės reikia pabrėžti, kad patys prašymai, ko tikisi poros, gali būti skirtingi. Ką parašo teismai sprendimuose, irgi skiriasi, nebus dviejų vienodų sprendimų. Bent jau tas bylas, kurias aš vedu, mes visada prašome pripažinti šeimą ir įpareigoti registruoti“, – pastebi advokatas.

Be prašymo įregistruoti civilinės būklės aktą (partnerystę), tos pačios lyties poros taip pat kreipiasi dėl civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo atsisakyti priimti prašymą įregistruoti santuoką panaikinimo – pasak advokato, metrikacijos skyriai visais atvejais atsisako registruoti partnerystes. Metrikacijos skyriai teisinasi, jog neturi techninių galimybių įregistruoti tos pačios lyties šeimos.

Taip pat kai kuriais atvejais tos pačios lyties šeimos yra sudariusios santuoką kitoje valstybėje, kur tos pačios lyties santuokos yra įteisintos, ir prašo santuoką įtraukti į apskaitą, ją prilyginant partnerystei.

Kadangi nagrinėjami neviešų fizinių asmenų prašymai, minėtos bylos nėra nagrinėjamos viešai. Dėl to portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai negalėjo susipažinti nei su teismų sprendimais, nei motyvais – teismų atstovai pateikė tik apibendrintą statistiką, kiek prašymų buvo patenkinta, patenkinta iš dalies, ar atmesta.

Tačiau ši statistika yra tik bendro pobūdžio, nes neįmanoma suprasti, ko apskritai teismo prašė pareiškėjai, ar kurios dalys buvo atmestos.

Pasak A. Žilvinsko, paprastai, jei pareiškimas patenkinamas iš dalies, tai reiškia, jog pareiškėjai galėjo prašyti ne tik partnerystės įregistravimo, bet ir, pvz., kitos institucijos įpareigojimo. O teismas galėjo apsiriboti tik šeimos pripažinimu.

„Kas vyksta Kaune“ domėjosi, kiek prašymų registruoti partnerystę sulaukė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apylinkės teismai. Pagal Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjo Tomo Kavaliausko pateiktą informaciją, 2025 ir 2026 m. pirmosios instancijos teismuose patenkinti arba iš dalies patenkinti buvo 37 prašymai, šiuo metu 4 bylos nagrinėjamos apeliacinėje instancijoje – didžiąją dalį pareiškimų patenkino Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Giedrius Janonis nurodė, kad iki 2026 m. gegužės 21 d. teismas patenkino 31 pareiškimą dėl partnerystės pripažinimo ir įpareigojimo registruoti partnerystę kaip civilinės būklės aktą, o dar 3 civilinės bylos dėl partnerystės įregistravimo kol kas nagrinėjamos.

Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamos dar 4 civilinės bylos dėl kitoje valstybėje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą ir užsienyje sudarytos vienalytės santuokos pripažinimo Lietuvoje.

Nuo praėjusių metų balandžio 14 d. teismas dar buvo gavęs 4 panašaus pobūdžio pareiškimus ir skundus (dėl partnerystės civilinės būklės akto įregistravimo, dėl civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo atsisakyti priimti prašymą įregistruoti santuoką, panaikinimo, dėl kitoje valstybėje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą), kurie buvo atmesti ar grąžinti pareiškėjui dėl skirtingų priežasčių.

Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Inga Ramanauskaitė nurodė, jog nuo 2025 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamos 9 civilinės bylos pagal pareiškimus dėl partnerystės tarp tos pačios lyties asmenų pripažinimo ir įpareigojimo įregistruoti partnerystę kaip civilinės būklės aktą. Pasak teismo atstovės, visos bylos buvo išnagrinėtos – 4 pareiškimai buvo patenkinti, 2 pareiškimai buvo patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo atstovė taip pat informavo, jog dalis pareiškimų buvo apskųsti apeliacine tvarka.

„Taip pat informuojame, kad 4 civilinėse bylose, kuriose pareiškimai buvo patenkinti arba patenkinti iš dalies, procesiniai sprendimai yra apskųsti apeliacine tvarka. Trys bylos apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėtos. Vienoje iš bylų, kurioje apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą, yra gautas kasacinis skundas ir byla bus nagrinėjama kasacine tvarka“, – informavo Kauno apylinkės teismo atstovė.

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Donatas Odinas informavo, jog Klaipėdos apylinkės teisme buvo priimti keturi sprendimai dėl partnerystės pripažinimo:

Kaip jau užsiminė Kauno apylinkės teismo atstovė, dalis apylinkės teismuose išnagrinėtų pareiškimų jau buvo apskųsti apeliacine tvarka.

Beje, apeliacine tvarka išnagrinėtus pareiškimus skundžia ir Teisingumo ministerija – naujienų agentūra BNS anksčiau skelbė, jog Teisingumo ministerija teismui apskundė sprendimą registruoti partnerystę.

Tačiau, kaip paaiškino advokatas A. Žilvinskas, žiniasklaidos pateikiama informacija nėra visiškai tiksli – pasak advokato, Teisingumo ministerija neginčija paties šeimos pripažinimo ar partnerystės įregistravimo fakto.

„Teisingumo ministerija skunduose nurodė, jog partnerystės registravimą reikėtų atidėti 12 mėnesių, nes reikalingi finansai registrams paruošti, techninius sprendimus įgyvendinti (…).

Jie skundžia ne pačią partnerystę ar šeimą, o kad teismas neleido registravimo atidėti 12 mėnesių – tai yra ne tas pats, kas skųsti šeimą, jie skundžia įgyvendinimo laiką ir tvarką“, – paaiškina advokatas.

„Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, kiek civilinių bylų nagrinėjama apygardos teismuose. Vilniaus apygardos teismo teismo pirmininko padėjėja Lina Nemeikaitė nurodė, jog šiuo metu teisme nagrinėjamos trys civilinės bylos dėl partnerystės pripažinimo ir įpareigojimo registruoti partnerystę kaip civilinės būklės aktą; viena byla jau išnagrinėta, dvi šiuo metu sustabdytos – laukiama KT išaiškinimo.

„Teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 3.229 straipsnio dalis dėl partnerystės įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka, CK 2.19 straipsnis, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas tiek, kiek jame neįtvirtinta galimybė civilinės būklės aktų įrašuose įregistruoti partnerystę, neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Bylų nagrinėjimas sustabdytas, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą“, – nurodė L. Nemeikaitė.

Klaipėdos apygardos teismo atstovė Indrė Rinkevičiūtė-Andrulė nurodė, išnagrinėta viena byla dėl partnerystės registravimo pagal apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Anot teismo atstovės, sprendimas liko nepakeistas, apeliacinis skundas atmestas. Dar vienas skundas yra gautas, bet byla neišnagrinėta.

Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja komunikacijai Vija Kudzienė nurodė, jog Kauno apygardos teismas apeliacinių skundų, susijusių su tos pačios lyties partnerystėmis, nėra sulaukęs.

Nors vien Vilniaus miesto apylinkės teismas yra registravęs daugiau kaip 30 pareiškimų dėl partnerystės registravimo, pasak A. Žilvinsko, tos pačios lyties porų realybė išlieka sudėtinga.

Nes net teismui pripažinus šeimą, nėra jokios galimybės pripažintą partnerystę įtraukti į registrus. Pavyzdžiui, skirtingų lyčių porų sudarytos partnerystės turėtų būti registruojamos Gyventojų registre, tačiau šis registras partnerystės grafos ar panašaus funkcionalumo neturi. Tokių funkcionalumų neturi ir „Registrų centras“, Vidaus reikalų ministerijai pavaldaus Migracijos departamento sistemos, privačių interesų registras.

„Sprendimai stringa dėl registracijos – pripažįstamos šeimos, bet valstybė nenori atlikti registravimo. Kitaip tariant, kaip ir įvyksta pripažinimas, bet jokių veiksmų, nei gyventojų registre, nei kituose registruose, nėra daroma. Kai kuriais teismas gali įpareigoti valstybę ar metrikacijos įstaigą, kartais abu, registruoti partnerystę, tačiau toliau neseka jokie kiti žingsniai“, – tvirtina advokatas.

Advokato žiniomis, kol kas nėra nė vienos tos pačios lyties poros, kuriai būtų pavykę partnerystę įregistruoti šalies registruose. Nors dėl Teisingumo ministerijos nenoro spręsti šią problemą, dalis porų jau kreipėsi į teismą, prašant priteisti baudas.

„Dabar teikiami nauji pareiškimai, kad būtų skiriamos baudos valstybei už teismų sprendimų nevykdymą. Tuomet antstoliai kreipiasi į teismą ir yra skiriamos baudos“, – paaiškina A. Žilvinskas.

„Teisingumo ministerija politiškai vengia tvarkyti problemas, tad nemanau, kad šioje kadencijoje [partnerystės registravimas registruose] bus realu“, – pridūrė advokatas.

„Kas vyksta Kaune“ teismų atstovų taip pat teiravosi, ar teismai jau yra suformavę vienodą praktiką dėl prašymų registruoti tos pačios lyties partnerystes, mat iš esmės daugeliu atvejų vertinami tie patys kriterijai – bendras gyvenimas kartu ne trumpiau nei vienerius metus, tikslas sukurti šeimos santykius, bendrai vedamas ūkis ir t.t. Kelių teismų atstovai nurodė, jog kiekvienu atveju teisėjas bylas nagrinėja ir sprendimus priima individualiai.

Advokatas A. Žilvinskas pastebi, kad kadangi bylos nagrinėjamos neviešai, su išnagrinėtų prašymų turiniu negali susipažinti ir kitų teismų teisėjai. Tad šiuo atveju išnagrinėti prašymai net ir negali formuluoti precedento ar teismų praktikos.

Dar 2006 m. Konstitucinis Teismas (KT) suformavo doktriną, kad teismų precedentai yra teisės šaltinis ir kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos panašiai.

Tačiau formuoti precedentą teisėjams Lietuvoje nėra privalu, mat Lietuva priklauso kontinentinės (civilinės) teisės tradicijai, kitaip nei, pavyzdžiui, JAV ar Anglija, kurios priklauso bendrosios teisės sistemai – bendrosios teisės sistemoje precedentai yra pagrindinis teisės šaltinis. O kontinentinės teisės sistemoje teisėjas pirmiausia taiko įstatymą.

„Jie sako, kad mums precedentas negalioja, nes mes jo nematome“, – apibendrino A. Žilvinskas.