Apleisti takai, kuriais atokvėpio valandą vaikščiojo Kaune mokytoju dirbęs A. Mickevičius

Kai daugiau nei prieš porą metų „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė kalbėjosi su miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickiene apie vaizdingo gamtos kampelio atgimimą, kurį netrukus patirs netoli miesto centro esantis Adomo Mickevičiaus slėnis, valstybės tarnautoja prasitarė apie 2025-aisiais prasidėsiantį projektą.

Savaime aišku, kad apie būsimą šio slėnio esminį sutvarkymą imta kalbėti gerokai anksčiau. Tai padaryti miesto valdžią ragino ir ekskursijų vadovai, priimantys Lietuvos ir Lenkijos pasaulinio masto poeto kūrybos gerbėjus bei jo atminimo puoselėtojus. Taip pat – kai kurie politikai ar kiti miesto gyventojai bei gidai, mielai lydintys grupeles kauniečių, norinčių pajusti grožį slėnio, kurį A. Mickevičius yra apdainavęs savo poemose „Gražina“ (1822 m.) ir „Konradas Valenrodas“ (1828 m.).

Keitėsi dešimtmečiai, tačiau slėnio teritorija dažniausiai sulaukdavo tik „kosmetikos“. Ypač prieš 2018-ųjų „istorinį įvykį“, kai Lietuvos valstybės 100-mečio proga buvo sodinama ąžuoliukų alėja. Ir nors ta proga greta medelių įtaisytoje atminimo lentoje pirmas minimas Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, pasirodo, kad jis tuomet kojos į A. Mickevičiaus slėnį nekėlė. Tiesiog pavedė savivaldybės administracijos direktoriui pasodinti „mero ąžuolą“. Visa bėda, kad vėliau negavusi reikiamos priežiūros „alėja“ labai apmenko, ir netgi atminimo lenta nuo atramos buvo nublokšta žemėn.

... kai kas – pamirštu ir apleistu. O kaimynystėje gyvenantys kauniečiai – šabakštynu, erkynu ar šliužynu. Ir vaikų vienų dūkti slėnyje jau niekas nebeleidžia, nors jų tėvams tai buvo įprasta žaidimų vieta. Beje, sumažėjo čia ir pavienių ar organizuotų unikalaus gamtos kampelio lankytojų. Nes ir patekti į jį šiandien labai keblu.

Ne taip toli A. Mickevičiaus slėnio (Pašilės ir Medžiotojų gatvių sankirtoje), greta Girstupio upelio yra Girstupio parkas. Savivaldybė jau paskelbė apie pradedamą šios teritorijos sutvarkymo projektą, kurio įgyvendinimui skirta 2,7 mln. eurų. Tarp kitko, to parko kaimynystėje pastaraisiais metais iškilo ne vienas komercinis gyvenamasis namas...

„Kas vyksta Kaune“ primena, jog dar pernai liepą žadėta tvarkyti vieną iš Gričiupio seniūnijoje esančių parkų, “nekertant nė vieno medžio ir stengiantis įsilieti į esamą situaciją“. Ar bus „įsilieta į situaciją“ atžvilgiu „senuko“ A. Mickevičiaus slėnio, kurį miesto žaliųjų teritorijų atgimimo projektų eilėje „prašoko“ gerokai savo statusais jaunesnės kauniečių poilsio bei pramogų vietos, atsakymo nėra.

Užtat yra logiškas paaiškinimas, tiek Linkuvos dvaro ar kiti parkai Kaune atkuriami (ar visai naujai formuojami) dažniausiai lygiose teritorijose. Be šlaitų, kuriose niekaip negali savo fantazijų (ar verslo planų) įgyvendinti „miesto vystytojai“, organizuodami statybas naujų statinių (dažnai – gyvenamųjų, tik su socialiniais būstais, prašom, jų nepainioti).

Ne kartą esame kalbėjusios su p. R. Savickiene telefonu ir gyvai. Tiek apie Ąžuolyną, tiek apie jo tęsinį – A. Mickevičiaus slėnį. Iš pradžių ji apie pastarąjį gamtos kampelį nieko konkrečiai negalėjo pasakyti, nes poetų apdainuotas slėnis buvo valdomas miškų urėdijos. Bet maždaug prieš porą metų tas NT perduotas Kauno miesto savivaldybei. O ir šįmet savivaldybė yra užsakiusi savajai įmonei „Kauno švara“ nušienauti žolę slėnyje...

Šio pavasario pradžioje A. Mickevičiaus slėnio kaimynystėje esančių valdų savininkai gavo pranešimus apie numatomą teritorijos ribų patikrinimą. Pažeidimų nebuvo nustatyta, nes privatūs sklypai daugiau nei prieš tris dešimtmečius buvo suformuoti palei seną ir dabar išlikusią slėnio tvorą.

„Kaip anksčiau tarėmės, atėjo gegužės mėnuo, kai žadėjom pasikalbėti apie realių darbų pradžią A. Mickevičiaus slėnyje“, - taip „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė pradėjo savo laišką R. Savickienei. Ir jį pratęsdama, uždavė keletą klausimų:

- Taigi, su gretimų sklypų savininkais projektuotojai ribas jau suderino, o kokie veiksmai numatomi toliau?

- Ar dar šiemet slėnio rekonstrukcija (renovacija) prasidės ar vėl nutols į kitus metus?

- Kalbėjome ir apie geresnį patekimą į slėnį pėsčiųjų, tarp jų ir turistų, kuriuos kai kurie taksistai atveža prie mūsų kiemo, o šie lenkiškai prašo parodyti kelią į Adamo Mickewičiaus atminimo vietą. Kaip patekti nuo Radvilėnų plento pusės, kai ten net šaligatvio nėra?.

- Ar numatyta šlaite bent ant kokių atramų sumontuoti saugius takus pėstiesiems?

- Ir ar liks galimybė patekti į slėnį nuo Žuvinto gatvės pusės taku, vedančiu nuo daugiabučio namo?

- Kaip keisis vaizdas slėnio, ir kada visas projektas bus baigtas?

- Kokia preliminari jo įgyvendinimo kaina?

„Šiuo metu A. Mickevičiaus slėnis yra sklypo suformavimo etape.

Šiais metais, pasirengus konkursą, planuojame įsigyti projektavimo paslaugas. Sprendiniai bus analizuojami ir teikiami tuomet, kai turėsime projektuotojus.

Žinoma, kad lankytojams bus sudarytos sąlygos patekti į slėnį, tačiau į kitus pateiktus klausimus galėsime atsakyti tik prasidėjus projektavimo stadijai“.

Vilniuje, kur prabėgo studijų metai, yra A. Mickevičiaus memorialinis muziejus, ir tokių muziejų įvairiuose pasaulio miestuose iš viso – dešimt. Poeto vardu pavadintus muziejus turi Paryžius, netgi - Stambulas (anuomet Konstantinopoliu vadintas miestas, kuriame poetas mirė 1855 m., nuvykęs sutaikyti po anksčiau įvykusio sukilimo prieš carą iš gimtinės emigravusių buvusių sukilėlių grupuotes).

O gimė jis 1798-aisiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, netoli Naugarduko (dabar – Baltarusijos teritorija). Kaune keletą metų su pertrauka poilsiui poetas mokytojavo (1819-1823) ir dėstė lotynų, lenkų kalbas, retoriką, istoriją bei teisę Kauno apskrities mokykloje (dabar – Jėzuitų gimnazija). Kaunas šiandien neturi A. Mickevičiaus atminimui skirto muziejaus.

Poeto vardu pavadinta tik gatvė miesto centre, tačiau jame buvęs medinukas, kuriame A. Mickevičius dažnai lankydavosi, iki mūsų dienų neišliko.

Beje, muziejus Vilniuje tarp kitų autentiškų eksponatų lankytojams rodo ir iš Kauno atvežtą A. Mickevičiaus kėdę (antroji tokia atgabenta iš Paryžiaus).

Muziejininkė Audronė Gedutienė iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus 2023-aisiais (sukakus 200 metų, kai Girstučio upelio slėnis Kaune pavadintas A. Mickevičiaus vardu) rašė, kad XX amžiaus pradžioje buvo išleisti atvirukai su šio slėnio vaizdais. Kai kurie atvirukai - su užrašais prancūzų kalba. Tarp tų kelių, kurie šiandien saugomi Maironio muziejuje, yra ir „Tiltas per Mickevičiaus slėnį“...