Ar tikrai perkame „vandeniu pripumpuotą“ mėsą? Specialistai paaiškino, ką būtina tikrinti etiketėje

Birželio 7-ąją minima Pasaulinė maisto saugos diena primena, kad vartotojų pasitikėjimas maistu prasideda nuo aiškios ir teisingos informacijos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina prieš perkant skirti kelias minutes produkto etiketei perskaityti ir primena, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį renkantis būtent mėsos produktus.

Tai ypač aktualu vertinant viešojoje erdvėje vis dar pasitaikančius mitus apie mėsos sudėtį ir kokybę.

Šiandien išties dar gajus mitas apie neva vandeniu „pripumpuojamą“ mėsą. Tai kelia vartotojų susirūpinimą, nes niekas nenori mokėti už vandenį vietoj mėsos.

Tačiau VMVT specialistai pabrėžia: svarbiau ne vandens kiekio procentai produkte, o gamintojo apie tai pateikiama informacija vartotojui – būtent ženklinimo etiketė yra pirmas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį prieš dedant produktą į savo krepšelį.

„Pirmiausia reikia suprasti, kad mėsa natūraliai yra produktas, kuriame vanduo sudaro didžiąją dalį masės. Priklausomai nuo gyvūno rūšies ir raumens tipo, vandens kiekis mėsoje gali sudaryti net 70–75 proc. jos masės. Todėl vien pats vandens buvimas mėsoje savaime nėra nei neįprastas, nei rodantis nekokybišką ar klastotą produktą. Svarbiausia vartotojui – atkreipti dėmesį į tai, kaip produkto sudėtis pateikiama ženklinimo informacijoje“, – pažymi VMVT Maisto ir veterinarijos politikos departamento Gyvūninių produktų skyriaus vyriausioji specialistė Indra Urbonavičiūtė.

Prieš dedant mėsos produktą į pirkinių krepšelį, verta patikrinti jo sudedamųjų dalių sąrašą, produkto aprašymą, tinkamumo vartoti terminą bei laikymo sąlygas. Ši informacija padeda įvertinti ir pasirinkti produktą pagal savo poreikius.

Šiuolaikinėje mėsos pramonėje kai kurių produktų gamyboje naudojama sūrymo injekavimo technologija, kai į mėsą įvedamas vandens, druskos ir kitų leidžiamų sudėtinių dalių mišinys. Ši technologija nėra nauja – ji taikoma jau daugelį dešimtmečių, naudojama įvairiose pasaulio šalyse ir yra skirta ne svoriui didinti, o produkto savybėms gerinti.

Moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai taikomas sūrymo injekavimas padeda išsaugoti mėsos sultingumą, pagerina tekstūrą, skonio savybes ir sumažina drėgmės nuostolius terminio apdorojimo metu. Kitaip tariant, technologijos tikslas nėra vien padidinti produkto svorį – ji padeda užtikrinti tam tikras savybes, kurių tikisi vartotojai.

Vis dėlto tai nereiškia, kad gamintojai gali neribotai didinti vandens kiekį produktuose. Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad, jeigu į mėsos gaminį ar jos pusgaminį injekuota daugiau nei 5 proc. vandens ir produkto išvaizda yra kaip įprastos mėsos, ši informacija turi būti aiškiai nurodyta vartotojui. Tokiu būdu užtikrinamas skaidrumas ir galimybė pirkėjui rinktis tiksliai žinant, ką perka.

Jei gaminys pagamintas laikantis teisės aktų reikalavimų ir jo sudėtis aiškiai deklaruota etiketėje, vartotojas gali pats nuspręsti, ar toks produktas atitinka jo lūkesčius. Vieni pirkėjai renkasi natūralią šviežią mėsą, kiti – marinuotus ar sūrymu apdorotus gaminius, kuriuos vertina dėl jų sultingumo ir skonio.

Specialistė pabrėžia, kad vandens naudojimas mėsos gamyboje pats savaime nėra susijęs su maisto saugos rizika. Produkto saugą lemia žaliavų kokybė, gamybos procesų kontrolė, higienos reikalavimų laikymasis ir tinkamos laikymo sąlygos. Todėl vertinant mėsos produktus svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jų sudėtį, bet ir į kitą gamintojo pateikiamą informaciją.

VMVT primena, kad tiek Europos Sąjungos teisės aktai, tiek nacionalinė valstybinė kontrolė ypatingą dėmesį skiria teisingam ženklinimui bei sąžiningam vartotojų informavimui.

VMVT, vykdydama mėsos produktų gamintojų priežiūrą, vertina vandens ir kitų maisto produktų naudojimą gamyboje bei jų deklaravimą sudedamųjų dalių sąraše. Taip pat nuolat stebi rinkoje esančius maisto produktus. Kilus įtarimų dėl maisto produktų kokybės, saugos ar klaidingo ženklinimo, VMVT atlieka ūkio subjektų priežiūros veiksmus ir gali papildomai imti produktų mėginius jų atitikčiai reikalavimams įvertinti.

Be to, taikydama prevencines priemones VMVT konsultuoja ūkio subjektus bei teikia aktualią informaciją vartotojams bei įmonėms apie maisto saugą ir ženklinimo reikalavimus.