Vyriausybės planas: generatorių rezervas, elektros kabeliai, pavojingų medžių šalinimas

Vyriausybė trečiadienį pasitarime patvirtino elektros tinklo atsparumo didinimo, būtinųjų ryšio ir vandens tiekimo stiprinimo priemonių planą – tikimasi, kad jį įgyvendinus audrų poveikis visuomenei sumažės keturis kartus.

Planas turėtų būti įgyvendintas iki 2030 metų, o visoms priemonėms įgyvendinti reikės maždaug 0,5 mlrd eurų.

Kaip teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius, tarp priemonių – didelio generatorių rezervo sudarymas, oro linijų miškingose teritorijose pakeitimas kabeliais, pavojingų medžių šalinimas.

Be to, anot jo, būtina stiprinti valstybės pasirengimą, kad elektros tiekimas ekstremalių situacijų metu ilgam nenutrūktų ir būtų patikimas – bent 75 proc. elektros netekusių vartotojų tiekimas turėtų būti atstatytas per 72 valandas, likusi dalis turėtų būti aprūpinta generatoriais.

„Tai, ko mes siekiame, rytoj netaps kūnu, viskam reikės ir laiko ir pinigų, bet tai nebus tik šūvis į niekur, o bus labai aiškiai vykdoma stebėsena tų priemonių ir krypčių, kurias nusistatom“, – pasitarime sakė premjeras.

Pasak jo, siekiama, kad audrų ir kitų stichijų poveikis visuomenei sumažėtų keturis kartus.

„Suprantama, kad nuo stichinių, ekstremaliųjų situacijų niekas neapsaugotas, bet pasirengimas atstatyti elektros tiekimą ne mažiau kaip 75 proc. nukentėjusiųjų turi įvykti per 72 val., likusi dalis turėtų būti aprūpinta generatoriais“, – sakė premjeras.

„Tam reikės ne tik fizinio darbo, bet ir tam tikrų procedūrų supaprastinimo teritorijose, kur kabeliavimas bus vykdomas“, – teigė M. Sinkevičius.

Anot jo, šiuo metu ESO rezerve esantys 200 generatorių yra labai kuklus skaičius, jų turėtų būti „tūkstančiai“.

Pasak Vyriausybės pranešimo, iki 2030 metų numatoma miškuose kabeliais pakeisti 5,9 tūkst. kilometrų elektros linijų: 4,8 tūkst. km – 10 kV ir 1,1 tūkst. km – 0,4 kV linijų.

Ten, kur kabeliavimas nėra efektyviausias sprendimas, iki 2028 metų bus tvarkomos proskynos, šalinami pavojingi medžiai – tai apims 1,2 tūkst. kilometrų ruožų: po 600 kilometrų 10 kV ir 35 kV linijų proskynose.

Be to, visoje Lietuvoje reikėtų iki 40 tūkst. mažųjų generatorių ir jų priedų, gyventojams jie būtų teikiami per savivaldybes ir seniūnijas ir būtų skirti atokioms ir sunkiau pasiekiamoms vietovėms, kur elektros tinklo atkūrimas gali užtrukti ilgiausiai.

Planas taip pat numato rezervinius elektros šaltinius vandens tiekimo ir nuotekų įmonėse bei pagrindinėse mobiliojo ryšio bazinėse stotyse.

Be to, atokių vietovių gyventojams numatoma teikti prioritetinę paramą saulės elektrinėms, energijos kaupikliams ir autonominio veikimo sprendimams, skiriant iki 100 proc. finansavimą. Planuojama, kad tokia parama pasieks apie 30 tūkst. vartotojų.

Taip pat planuojama didinti avarijų likvidavimo pajėgumus – iki 2030 metų suformuoti 200 papildomų brigadų jų skaičių padidinant beveik dukart.