Ministerija: dėl audros labiausiai nukentėjo vakarų, šiaurės vakarų ir vidurio Lietuvos ūkininkai

Prieš beveik tris savaites visoje Lietuvoje siautusiai audrai pridarius didelių nuostolių ūkininkams ir dėl to Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, Žemės ūkio ministerija skelbia, kad labiausiai nuo jos nukentėjo vakarų, šiaurės vakarų ir vidurio Lietuvos ūkininkai.

Kaip BNS informavo ministerija, labiausiai nukentėjo ankštinių, nespėtų nukulti grūdinių, gyvulių pašarinių kultūrų pasėliai, taip pat ir įvairios daržovinės kultūros. Taip pat patirta nuostolių dėl žieminių pasėlių sėjos.

Ministro patarėjas Justas Jaskonis BNS penktadienį teigė, kad dar vis laukiama duomenų iš kai kurių savivaldybių, todėl bendras žalos mastas nėra suskaičiuotas.

Lietuvos daržovių augintojų asociacija ministeriją informavo, kad dėl užlietų ir užmirkusių daržovių laukų bus prarasta dalis derliaus, o likusi dalis gali būti prastos kokybės.

Tuo metu Žemės ūkio bendrovių asociacija pranešė, kad dėl užmirkusių laukų nukentėjo ne tik grūdinių kultūrų pasėliai, bet gerokai apsunkintos žieminių kultūrų sėjos ar derliaus nuėmimo sąlygos, apgadintos ir sandėliavimo patalpos.

Dalis ūkių neturėjo elektros, o naudojamų generatorių galingumas negalėjo užtikrinti poreikio, todėl sugedo pagaminta produkcija.

Gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiai, neturėję elektros, neužtikrino tinkamų gyvūnų laikymo sąlygų ruošdami pašarus ir girdydami gyvūnus.

Anot ministerijos, Alytaus, Vilniaus, Palangos, Varėnos, Radviliškio ir Visagino savivaldybės nurodė, kad jų ūkininkai neprašė kompensuoti patirtos žalos.

Savivaldybės iki rugsėjo 11 dienos buvo įpareigotos pateikti informaciją apie ūkininkų kreipimąsi dėl žalos. Gavus visus duomenis bus sprendžiama dėl papildomos paramos prašymo Europos Komisijai.

Kaip rašė BNS, ministras Kęstutis Mažeika ketvirtadienį teigė, kad dėl prieš beveik tris savaites siautusios audros nuostoliai ūkininkams dar skaičiuojami, tačiau sieks „apie keliasdešimt milijonų“.

Jo siūlymu Vyriausybė rugpjūčio 26 dieną paskelbė ekstremalią situaciją valstybės lygiu, tai leidžia efektyviau koordinuoti pagalbos priemones ir netaikyti paramos mažinimo ar kitų sankcijų už įsipareigojimus, kurių dėl ekstremalių aplinkybių ūkininkai negalėjo įvykdyti.

Anot ministro, ekstremalios situacijos paskelbimas atvėrė galimybę Lietuvai kreiptis europinės paramos. Pateikus EK paraišką iki spalio, kompensacijos už patirtą žalą galėtų pasiekti ūkininkus anksčiausiai kitų metų pirmąjį ketvirtį.