Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) už įvairius tarptautinių finansinių sankcijų pažeidimus asmenims pernai skyrė daugiau nei 6,2 mln. eurų baudų.
„Sankcijas dažniausiai bandoma apeiti parduodant transporto priemones, galimai dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, klastojant dokumentus bei slepiant tikrąją prekių kilmę“, – nurodoma
FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos (PPPV) ataskaitoje, antradienį pranešė FNTT.
Pasak pranešimo, pernai FNTT iš finansų įstaigų gavo 232 pranešimus apie galimus sankcijų apėjimo ar vengimo atvejus, iš jų dėl 77 atlikta analizė, dalis jų persiųsta kitoms Lietuvos ir ES kompetentingoms institucijoms.
Dažniausiai baudos skirtos už sankcionuotų transporto priemonių eksportą į Baltarusiją ar Rusiją, kitų įvairių prekių importą į ES arba eksportą iš jos, logistikos bei sandėliavimo paslaugas, eurų banknotų teikimą Baltarusijos juridiniams asmenims arba naudoti šoje šalyje.
Kai kurias bylas išnagrinėjus administracine tvarka buvo priimti 27 nutarimai ir skirta daugiau nei 32 tūkst. eurų baudų (2024 metais – 28 tūkst. eurų). Dažniausiai jos skirtos už naudojimąsi ES sankcionuotų bankų paslaugomis.
„Pastebima, kad ūkio subjektai, dalyvaujantys prekių pirkimo–pardavimo bei pristatymo grandinėje, sąmoningai slepia prekės kilmės šalį. Tokia praktika įprastai siejama su bandymu sumažinti kontrolės intensyvumą (išvengti muitinės patikrinimų, neatkreipti mokėjimus atliekančio banko dėmesio), apeiti ribojimus konkrečioms prekėms, kurioms taikomi prekių kilmės ribojimai“, – teigia FNTT.
Sankcionuoti automobiliai dažnai parduodami per trečiąsias šalis, gabenami jūriniais konteineriais aplink Europą arba nuslepiant, kad tai komerciniai pervežimai: „Metodai, kaip automobiliai gabenami į Rusiją, nuolat tobulinami, prisitaikant prie besikeičiančių aplinkybių.“
Sankcijas stengiamasi apeiti ir siekiant parduoti galimai dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, dažnai tuo užsiima Lietuvos įmonės, turėjusios prekybos su Rusija ar Baltarusija patirties, arba Rusijai tarpininkaujančios įmonės kuriamos šalyse, kurios neremia ES, JK ar JAV sankcijų politikos. Šių šalių įmonės ieško įvairių būdų įrangai įgyti.