Parlamentas svarsto įpareigoti tėvus spręsti dėl lytiškumo ugdymo turinio

Gimstamumo mažėjimu susirūpinęs Seimas svarsto šeimą ir santuoką populiarinti įpareigodamas mokyklas padėti vaikams pasirengti šeimos kūrimui, remtis krikščioniškomis vertybėmis, o tėvus norima įpareigoti spręsti dėl lytiškumo ugdymo turinio.

Už tai numatančių įstatymo pataisų paketą po pateikimo ketvirtadienį balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 19, 15 politikų susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

„Žinote, su tokiais įstatymais mes paskutinius reprodukcinio amžiaus jaunus žmones išvarysime lauk iš Lietuvos“, – po balsavimo pareiškė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Trijų įstatymų pakeitimus pristatydama projektą viena iš iniciatorių Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Aušrinė Norkienė akcentavo, kad neužtenka finansinėmis priemonėmis skatinti gimstamumą, reikia didinti šeimos, santuokos prestižą, o tuomet daugės ir vaikų.

„Suprantame, kad pinigai jau nebegelbės gimstamumo, esame gilioje demografinėje krizėje (...) Mes su kolege Rita Tamašuniene norime siūlyti naują kryptį demografinėje politikoje, todėl ir pristatome šitą iniciatyvą. Mes ją pavadinome kaip gyvybės kultūros iniciatyva“, – sakė ji.

Anot Seimo narės, siūlomais pakeitimais siekiama stiprinti šeimai ir vaikų auginimui palankią kultūrinę aplinką.

A. Norkienės teigimu, moksliniai tyrimai rodo, kad vien ekonominės paskatos ar darbo ir šeimos derinimo priemonės negali užtikrinti tvaraus demografinio atsigavimo, todėl būtina skatinti teigiamą požiūrį į šeimą, didinant šeimos prestižą visuomenėje, stiprinti santuokos stabilumą.

„Kaip vienas kolega sakė, nebemadinga turėti šeimą ir auginti vaikus“, – sakė „valstietė“.

Populiarinti šeimą ir santuoką grupė parlamentarų siūlo keičiant Švietimo, Kultūros politikos pagrindų bei Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymus.

Švietimo įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad švietimas, kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas, be kita ko, grindžiamas santuokinės šeimos, motinystės ir tėvystės, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo pripažinimu.

„Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai remiasi Vakarų kultūrą suformavusiomis krikščioniškomis vertybėmis ir kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą“, – rašoma projekte.

Švietimo įstatyme taip pat siūloma nustatyti, kad vidurinio ugdymo paskirtis, be kitų dalykų, yra ir padėti asmeniui įgyti pasirengimą šeimai.

Įstatyme numatytų tėvų pareigų sąrašą norima papildyti prievole „spręsti dėl lytiškumo ugdymo turinio arba atskirų lytiško ugdymo temų poreikio savo vaikui“.

Beje, pastarąją normą ir anksčiau bandyta įtraukti į įstatymą, bet Seimas jai nepritarė.

Pagal projektą, LRT įstatyme būtų nustatyta, kad visuomeninis transliuotojas privalo skatinti palankų požiūrį į santuokinę šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikų gimimą.

Jis būtų įpareigotas rengti santuokinį šeimos gyvenimą, vaikų auginimą, motinystės ir tėvystės svarbą pabrėžiančias programas ir LRT interneto svetainės turinį, atskleisdamas šių konstitucinių vertybių svarbą valstybės vystymuisi.

Tuo metu Kultūros politikos įstatymą norima papildyti nuostata, kad tarp pagrindinių kultūros politikos uždavinių turėtų būti palankaus požiūrio į santuokinę šeimą, vaikų gimimą, motinystę ir tėvystę skatinimas.

Projektų priešininkai įžvelgė ne šeimose ar ne santuokoje gimusių vaikų diskriminavimą.

„Jūs su šiomis įstatymo pataisomis norite įvesti tam tikras diskriminacines normas. Tai yra tiek švietimo sistemoje, tiek radijuje, televizijoje daryti tiek radijuje, televizijoje daryti atskirtį tarp vaikų, kurie gimsta santuokinėse šeimose, tipo jie kažkokie teisingi, geri ir juos reikia tik pozityviai apdainuoti, o nesantuokinėse šeimose gimstantys vaikai tampa kažkokie blogi, netikri. Kartoju: virš ketvirtadalio visų vaikų gimsta nesantuokinėse šeimose“, – sakė liberalas Arminas Lydeka.

Jo frakcijos kolega Eugenijus Gentvilas priminė, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog visos šeimos yra lygios, nepaisant to, ar jos gyvena santuokoje, ar ne.

Seimo Žmogaus teisių pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis svarstė, kad dėl krikščioniškų vertybių išskyrimo minėti siūlymai gali prieštarauti Konstitucijos straipsniui, jog Lietuvoje nėra valstybinės religijos.

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica tvirtino, kad dabar teisiškai neaišku, kas Lietuvoje laikoma šeima.

„Valstybė, jeigu nori formuoti politiką, kuri skatintų demografiją, tai šalia socioekonominių priemonių, be abejo, reikia ir kultūrinių priemonių. Reikia aiškios krypties, kad tam tikras šeimos modelis yra skatintinas. Ir tai nereiškia, kad tai yra žeminimas visų kitų porų, kitų vaikų, kurie užauga neskatinamam modelyje“, – teigė jis.

„Faktas yra toks, kad santuokinėje šeimoje susilaukiama daugiau vaikų. Santuokinė šeima yra stabilesnė forma negu tiesiog sugyvenimas. Taip, daug šeimų skiriasi, bet tie, kurie net nesusituokia, išsivaikšto dar dažniau ir greičiau negu tie, kurie susituokia“, – kalbėjo V. Sinica.

Konservatorius Audronius Ažubalis prieštaraujančiųjų projektams klausė, ar iš tikro stipri šeima yra pavojus ir grėsmė valstybei.

„Sakyčiau, kad atvirkščiai, stipri šeima yra stiprus pamatas valstybei. Taip, kad, kolegos, pagalvokime labai rimtai už ką ir prieš ką mūsų valstybė amžiais pasisakė ir kovojo. Už stiprią šeimą“, – tvirtino jis.

Grupė Seimo narių šią savaitę pranešė, kad inicijuoja patariamąjį referendumą siekiant pakeisti Konstituciją ir į ją įrašyti šeimos sampratą.

Dabar galiojančiame pagrindiniame įstatyme nurodyta, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kad valstybė saugo šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jame taip pat apibrėžta, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.