Atsako advokatė: ar galima ginčyti mirusio asmens testamentą ir „grąžinti“ palikimą sau pagal ankstesnį?

„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, norėdama išsiaiškinti, ar gali ginčyti mirusio asmens testamentą ir „grąžinti“ sau palikimą pagal ankstesnį testamentą.

„Mano teta prieš keletą metų buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko man. Vėliau ji sudarė kitą testamentą, kuriuo viską paliko kaimynei. Aš manau, kad tuo metu teta jau nebesuprato savo veiksmų, nes jos sveikata buvo labai pablogėjusi. Noriu ginčyti vėlesnį testamentą ir atkurti ankstesnį, pagal kurį turtas priklausytų man. Ar tai įmanoma?“ – klausia skaitytoja.

Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.

Visų pirma svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teisė nuginčyti testamentą nėra suteikta bet kuriam asmeniui. Civilinis kodeksas aiškiai nustato, kad tokį ieškinį gali pareikšti tik tie asmenys, kurie paveldėtų, jeigu ginčijamas testamentas būtų pripažintas negaliojančiu, tai yra įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą.

Tai reiškia, kad vien tik faktas, jog asmuo buvo nurodytas ankstesniame testamente, automatiškai nesuteikia jam teisės ginčyti vėlesnį testamentą. Esminis kriterijus yra ar panaikinus vėlesnį testamentą toks asmuo realiai įgytų teisę paveldėti.

Antras svarbus aspektas – kokios yra pasekmės pripažinus vėlesnį testamentą negaliojančiu. Dažnai klaidingai manoma, kad tokiu atveju „atsistato“ ankstesnis testamentas. Tačiau Civilinis kodeksas numato priešingą bendrą taisyklę: ankstesnis testamentas netampa galiojantis, išskyrus labai konkrečiai įstatyme numatytas išimtis.

Tokios išimtys yra tik kelios ir jų sąrašas yra baigtinis. Tai atvejai, kai vėlesnis testamentas buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, arba kai jį sudarė asmuo, kuris teismo sprendimu jau buvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu šioje srityje. Jeigu testamentas ginčijamas kitais pagrindais, pavyzdžiui, teigiant, kad asmuo faktiškai nesuprato savo veiksmų reikšmės, nors formaliai nebuvo pripažintas neveiksniu – ankstesnis testamentas automatiškai neatgyja.

Tokiu atveju paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, t. y. turtą paveldi įstatyminiai įpėdiniai. Būtent dėl šios priežasties tokiose situacijose dažnai paaiškėja, kad asmuo, siekiantis ginčyti testamentą, net neturi tam teisinio suinteresuotumo. Jeigu panaikinus testamentą jis vis tiek nepaveldėtų (pavyzdžiui, nėra įpėdinis pagal įstatymą), laikoma, kad jo teisės nėra pažeidžiamos, todėl jis neturi teisės kreiptis į teismą.

Apibendrinant pažymėtina, kad testamentą gali ginčyti tik tie asmenys, kurie paveldėtų jį panaikinus, o ankstesnis testamentas „atsistato“ tik labai ribotais, įstatyme aiškiai nurodytais atvejais. Jei tokios išimtys netaikomos, paveldėjimas vyksta pagal įstatymą. Jeigu asmuo nepaveldėtų net ir panaikinus testamentą, jis neturi teisės jo ginčyti.

Tokiose situacijose prieš imantis teisinių veiksmų būtina įsivertinti ne tik galimus testamento negaliojimo pagrindus, bet ir tai, ar ginčas realiai sukeltų teisines pasekmes pačiam pareiškėjui. Priešingu atveju galima sugaišti laiką ir patirti išlaidas byloje, kuri iš esmės net nebus nagrinėjama.