Mirusio autoriaus kūriniai naudojami verslui: kokias teises turi paveldėtojai?

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, norėdamas išsiaiškinti, ar gali uždrausti kitam asmeniui komerciniais tikslais naudoti mirusios motinos sukurtus tekstus ir piešinius.

„Mano mama rašė trumpus eilėraščius ir kūrė piešinius, tačiau jų oficialiai nepublikavo ir autorių teisių niekur neregistravo. Po jos mirties pamačiau, kad pažįstama pradėjo prekiauti užrašinėmis, atvirukais ir kitais gaminiais, ant kurių spausdinami mamos piešiniai ir ištisi jos tekstai. Ji aiškina, kad kelis piešinių originalus mama jai buvo padovanojusi, todėl gali juos naudoti, o tekstai esą yra tik citatos. Leidimo naudoti kūrinius nedaviau, nors esu mamos turto paveldėtojas. Ar galiu reikalauti, kad prekyba būtų nutraukta?“ – klausimą redakcijai pateikė skaitytojas.

Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė:

„Susipažinus su skaitytojo situacija pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog kūriniai nebuvo oficialiai įregistruoti ar viešai publikuoti, nereiškia, kad jiems netaikoma autorių teisių apsauga.

Autoriui priklauso išimtinės turtinės teisės leisti arba uždrausti kūrinį atgaminti, išleisti, platinti, viešai skelbti, naudoti gaminiuose ar kitu būdu panaudoti komercinėje veikloje. Autoriui mirus šios turtinės teisės gali būti paveldimos, todėl jas įgijęs įpėdinis turi teisę spręsti, ar kitiems asmenims leidžiama naudoti kūrinius ir kokiomis sąlygomis.

Jeigu mama pažįstamai padovanojo konkretų piešinio originalą, tokia dovana savaime reiškia tik nuosavybės teisės į materialų piešinio egzempliorių perdavimą. Tai nesuteikia teisės piešinį kopijuoti, spausdinti ant atvirukų, užrašinių ar kitų prekių ir jas pardavinėti.

Autorių turtinės teisės į kūrinį turi būti perduodamos atskirai. Vien tai, kad asmuo turi originalų paveikslą, piešinį, rankraštį ar kitą kūrinio egzempliorių, savaime neįrodo, jog jam perduotos ir teisės kūrinį atgaminti bei naudoti komercinėje veikloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad originalaus kūrinio egzemplioriaus perleidimas nereiškia visų autoriaus turtinių teisių į šį kūrinį perleidimo.

Tokiais atvejais taip pat negalima automatiškai remtis citavimo išimtimi. Citavimu paprastai laikomas nedidelės jau teisėtai viešai paskelbto kūrinio dalies panaudojimas, kai citata reikalinga tam tikrai minčiai paaiškinti, aptarti, kritikuoti ar komentuoti.

Kokia kūrinio dalis gali būti laikoma nedidele, kiekvienu atveju vertinama individualiai. Tačiau viso eilėraščio, viso trumpo teksto ar savarankiško piešinio panaudojimas vien tam, kad gaminys būtų patrauklesnis pirkėjams, paprastai neatitinka citavimo paskirties.

Skaitytojo nurodytu atveju reikšminga būtų nustatyti, ar jis iš tiesų paveldėjo motinos turtines autorių teises, kokius konkrečius kūrinius naudoja kitas asmuo, kokiu būdu jie atgaminami ir ar dėl tokio naudojimo buvo sudaryta rašytinė autorinių teisių perdavimo arba licencinė sutartis.

Jeigu tokios sutarties nėra, paveldėtojas gali raštu pareikalauti nutraukti kūrinių naudojimą, pašalinti gaminius iš prekybos ir ateityje jų nebegaminti bei neplatinti. Taip pat gali būti keliamas klausimas dėl už neteisėtą kūrinių naudojimą negauto autorinio atlyginimo, patirtų nuostolių ar kitų įstatyme nustatytų autorių teisių gynimo priemonių.

Jeigu asmuo kūrinių naudojimą laikinai nutraukia, tačiau pareiškia, kad ateityje gaminius vėl platins, arba iš kitų aplinkybių matyti reali pakartotinio pažeidimo grėsmė, teisme gali būti reiškiamas prevencinis reikalavimas uždrausti tokius veiksmus atlikti ateityje.

Praktikoje taip pat svarbu išsaugoti galimo pažeidimo įrodymus: interneto svetainių ir socialinių tinklų įrašų kopijas, gaminių nuotraukas, reklamas, pardavimo skelbimus, susirašinėjimą, pirkimo dokumentus ir kitus duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, kokie kūriniai, kada ir kokiais komerciniais tikslais buvo naudojami.“