M. Jurkynas: LRT tarybos posėdžio paankstinti nepavyko, jis įvyks kitą savaitę

„Tarybos posėdis yra numatytas sausio 20 d., antradienį, 13 val. Bus apie 17 klausimų ir paskutinis yra Tarybos atsistatydinimo in corpore klausimas“, – Eltai antradienį teigė M. Jurkynas.

„Ne, (nepavyko paankstinti – ELTA), kadangi jeigu tą neeilinį posėdį daryti in corpore atsistatydinimui, tai pats klausimas, norint, kad tas atsistatydinimas įvyktų, reikalauja dvylikos žmonių. Jei nors vienas žmogus nedalyvauja, tai nėra prasmės daryti tą posėdį neeilinį. Antras dalykas, natūralu, kad tai buvo tarpšventinis, pošventinis periodas ir ne vienas, ir ne du asmenys iš Tarybos buvo išvykę iš Lietuvos, o kai kurie buvo net ne ryšio zonoje, todėl ir virtualiai surengti tą susitikimą buvo techniškai neįmanoma. Pagalvojome, kad ar sausio 10 d., ar 20 d. – dešimt dienų nieko nekeičia“, – sakė jis.

M. Jurkynas kartoja pats balsuosiąs už visos Tarybos atsistatydinimą in corpore. Jo manymu, siekiant numalšinti susidariusią įtampą reikėtų „perkrauti“ situaciją.

„Aš pats balsuosiu už (Tarybos – ELTA) atsistatydinimą in corpore, bet tam, kad tai įvyktų turi balsuoti visi 12 narių, turi visi dalyvauti ir visi Tarybos nariai turi už tai balsuoti“, – tęsė jis.

„Aš manau, kad reikėtų perkrauti šitą situaciją ir iš tiesų, galbūt nauja pradžia, visų atsistatydinimas padėtų rasti kažkokias naujas išeitis, ar galbūt būtų politinis tam tikras ženklas. Bet čia yra tik mano matymas“, – komentavo pirmininkas.

Vis tik, anot M. Jurkyno, bendro Tarybos narių sutarimo dėl atsistatydinimo in corpore šiuo metu nėra.

„Kol kas esu girdėjęs atgarsių, kad yra Tarybos narių, kurie šiuo metu nenori balsuoti, bet iki sausio 20 d. dar yra laiko. Ar jie apsigalvos, ar ne – čia yra jų asmeninis reikalas, nes mes esame nepriklausomi. Kiekvienas ir kiekviena turime asmeninę poziciją. Aš pasakiau, kad balsuosiu už, bet ar tokiai mano pozicijai pritars visi nariai – tikrai negaliu atsakyti“, – tikino jis.

Užsitęsus įtampoms dėl visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų, pernai gruodį apie galimą LRT tarybos atsistatydinimą prakalbo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip tada teigė šalies vadovas, įtampoms dėl LRT neslūgstant, Taryba galėtų atsistatydinti in corpore. Analogišką nuomonę tada išreiškė ir ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.

Savo ruožtu LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė gruodį vykusiame Tarybos posėdyje taip pat paragino visuomeninio transliuotojo tarybą kartu su administracija atsistatydinti.

ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.

Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.