Kauno kalėjime atleidžiant penkis darbuotojus, ministrė LKT vadovui kelia ultimatumą

Kauno kalėjime atleidžiant penkis darbuotojus, nesutikusius pereiti į Resocializacijos skyrių, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pateikė ultimatumą Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovui Mindaugui Kairiui.

„Aš esu atsakinga už bausmių vykdymo sistemos efektyvų darbą ir šiuo įsakymu, taip pat šiandien dalyvaudama pokalbyje su generolu, aš prašiau atšaukti sprendimus atleisti tuos pareigūnus, kurie nesutinka pereiti į resocializacijos padalinį. Tačiau generolas (...) atsisako tai vykdyti ir mums nieko kito neliks kaip atlikti tarnybinį patikrinimą“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo R. Tamašunienė.

Ji nesiėmė svarstyti, ar LKT vadovui po patikrinimo grėstų atleidimas.

„Situacija nėra gera ir taip negali būti. (...) Informacijos teikimas turi būti nuolatinis ir išsamus, (...) galbūt tos informacijos kažkokios mes neturėjome arba ji buvo klaidinanti kažkokiu momentu, tai visas aplinkybes įvertinsime“, – sakė R. Tamašunienė.

Taip teisingumo ministrė kalbėjo po to, kai Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) pranešė apie Saugumo valdymo skyriaus pareigūnams įteiktus įspėjimus apie jų pareigybių panaikinimą, o atsisakius siūlomų pareigų resocializacijoje – atleidimą.

„Ar gali būti tokia pertvarka? Be abejo, taip, mes tikrai tikslui pritariame, kad resocializacija yra labai svarbi bausmių vykdymo eigoje. Tačiau gavome pranešimų ir realiai sužinojome, kad reforma vykdoma priverstiniu būdu, ir tam jokiu būdu nepritariame“, – sakė ji.

„Pareigūnai negali iš vienos pareigybės būti perkeliami į kitą jiems nesutikus, nes bendrai daugiau kaip 20 proc. pareigūnų Kalėjimų tarnyboje trūksta ir kiekvienas pareigūnas yra svarbus“, – pažymėjo teisingumo ministrė.

LKT direktorius Mindaugas Kairys BNS praėjusią savaitę nurodė, kad Kauno kalėjime darbuotojų skaičius auga, o Resocializacijos skyrius nėra didinamas Saugumo valdymo skyriaus sąskaita.

Vadovas akcentavo, kad apie pokytį darbuotojai ir profsąjungos buvo informuoti iš anksto, pertvarkomų skyrių darbuotojams siūlomos kitos pareigos, o nesutikusiems teisės aktų nustatyta tvarka įteikiami įspėjimai ir toliau teikiami laisvų pareigybių pasiūlymai.

„Kol kas mes kalbame apie vieną (Kauno – BNS) kalėjimą, kaip mums signalizavo profsąjungos, baiminamasi, kad (...) pasirinktas veikimo būdas bus taikomas kituose kalėjimuose“, – sakė R. Tamašunienė.

Savo ruožtu M. Kairys anksčiau pabrėžė, kad saugumas Kauno kalėjime po šių „smulkių“ darbo organizavimo pakeitimų sustiprės.

Viceministras Martynas Dobrovolskis žurnalistams sakė sunkiai suvokiantis pokyčių logiką, nes LKT deklaruojant gerą tikslą stiprinti resocializaciją, už ją atsakingas skyrius yra papildomas „tiktai tuščiais etatais“.

„O atleidžiame penkis šiuo metu dirbančius Saugumo valdymo skyriaus pareigūnus, kurie nesutinka savanoriškai pereiti į Resocializacijos skyrių, kur, natūralu, darbo pobūdis yra kitoks, funkcijos yra kitokios“, – sakė M. Dobrovolskis.

„Mes iš esmės šios reformos rezultate netenkame penkių ir nepapildome resocializacijos nė vienu“, – pridūrė jis.

R. Tamašunienė pažymėjo, kad tarp penkių planuojamų atleisti pareigūnų yra jaunų moterų, turinčių mažamečių vaikų.

Pasak M. Dobrovolskio, ministerija apie atleidimus sužinojo gavusi pareigūnų atleidimo lapelius. Šiuos persiuntė jiems atstovaujanti profsąjunga.

LKT vadovo BNS pateiktais duomenimis, nuo 2025 metų iki 2026 metų liepos Kauno kalėjime darbuotojų padidėjo nuo 207 iki 214, todėl jų kaita suvaldyta. Saugumo valdymo skyrius šiuo laikotarpiu sumažėjo trimis pareigūnais, o Resocializacijos skyrius išaugo dešimčia.

M. Kairys sakė, kad toks pokytis įgyvendintas ir pasiteisino A. Mickevičiaus gatvėje esančioje Kauno kalėjimo dalyje, todėl šiemet įgyvendinamas Technikos gatvėje, bet ministerija nurodė negavusi pertvarkos pasiteisinimą grindžiančių duomenų.

„Mes tokių duomenų be paties Kalėjimų tarnybos vadovo žodžių neturime. Bet natūraliai kyla klausimas – jeigu pasiteisino ir žmonės yra patenkinti, kodėl šitie penki asmenys, apie kurių atleidimą kalbame, nesutinka eiti į pasiteisinusį ir gerą modelį?“ – retorinį klausimą kėlė M. Dobrovolskis.

Savo ruožtu R. Tamašunienė teigė, kad žmogiškųjų išteklių pokyčiai kalėjimų viduje turi būti derinami su Teisingumo ministerija pagal šios nuostatus, LKT vadovo pareigybės aprašymą.

„Vadovas nepasirinko tokio kelio, kad jis turėtų suderinti su Teisingumo ministerija ir visa problema iškilo tik signalizuojant profesinėms sąjungoms. Šiandien mes bandėme atitaisyti tas, mūsų vertinimu, klaidas, tačiau generolas yra užsispyręs, laikosi savo pozicijos, ir ketina atleisti (penkis darbuotojus – BNS)“, – sakė teisingumo ministrė.

LKT vadovas BNS anksčiau sakė, kad pertvarka Kauno kalėjime tiesiogiai įgyvendina tarnybos strateginius tikslus dėl resocializacijos stiprinimo.

Vienas iš tikslų iki 2030 metų – pasiekti, kad 50 proc. personalo dirbtų su nuteistųjų resocializacija. Šiemet tokių darbuotojų turėtų būti 24 proc., kitais metais – ketvirtadalis.