K. Budrys: Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalis ir šias šmeižia

Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalis, prieš pastarąsias vykdydamas šmeižto kampaniją, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.

„Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalių oro erdvę, vykdydama šmeižto kampanijas prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją“, – antradienį socialiniame tinkle „X“ skelbė K. Budrys.

„Tai akivaizdus desperacijos aktas – bandymas pasėti chaosą ir atitraukti dėmesį nuo paprastos realybės, kad Ukraina smarkiai smogia Rusijos karinei mašinai. Mano žinutė Kremliui – geras bandymas. Vėl nesėkmingas“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.

Taip jis kalbėjo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai (SVR) antradienį pareiškus, kad Ukraina esą ruošia smūgius Rusijai iš Baltijos šalių teritorijos ir Ukrainos kariai jau dislokuoti Latvijoje.

Tarnyba minėjo Adažių, Sėlos, Lielvardės, Daugpilio ir Jekabpilio Latvijos kariuomenės bazes, kuriose esą dislokuoti Ukrainos kariai. SVR taip pat grasino Latvijai „teisingu kerštu“, nuo kurio jos esą neišgelbės narystė NATO.

Savo ruožtu, Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius teigė Rusiją meluojant, kad Latvija leidžia bet kokiai šaliai naudotis jos oro erdve ir teritorija rengti atakoms prieš Rusiją ar bet kurią kitą valstybę.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį naujienų portalo „15min“ laidoje grasinimus Latvijai siejo su Rusijos galimybe lengviau pasinaudoti latvių visuomene, oro gynybos pajėgumais ir vyriausybės krize.

„Agresorius turbūt ieško silpnesnės vietos. Matome, kad Latvijoje šiuo metu yra vyriausybės permainos, tai tokius epizodus bandoma išnaudoti, padaryti papildomą spaudimą ir pasinaudoti atsiradusiomis kad ir menkiausiomis galimybėmis paveikti tiek valdžios institucijas, tiek visuomeninę nuomonę“, – teigė parlamento vadovas.

Jis akcentavo, kad Rusija veiksmais prieš Latviją siekia nukreipti dėmesį nuo pralaimėjimų Ukrainoje.

„Kadangi sėkmės Ukrainos fronte ant žemės nėra, ukrainiečiai susitvarkė ir didina savo galimybes stabdyti agresorių panaudodami naujas technologijas, (...) tai trikdo režimą arba sukelia jam papildomų įtampų“, – kalbėjo J. Olekas.

„Teritoriniai praradimai, kur ukrainiečiai išsikovoja kad ir nedidelius plotus, (...) išmuša iš po kojų Rusijos režimui netgi labai nusiteikusių palaikytojų paramą“, – pažymėjo Seimo pirmininkas.

K. Budrys pabrėžė, kad Aljansas yra vieningas ir pasirengęs ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą ore, sausumoje ir jūroje.

Baltijos šalių ir kiti NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į Baltijos šalis pateko po to, kai Rusija juos nukreipė nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.

Po to, kai keli dronai sprogo Latvijos teritorijoje, įskaitant pastarąjį kartą mažai naudojamoje naftos bazėje Rėzeknėje, atsistatydino šalies gynybos ministras, o vėliau žlugo visa premjerės Evikos Silinos (Evikos Silinios) vyriausybė.

Lietuvos prezidento patarėjas Deividas Matulionis portalui „15min“ antradienį sakė negalintis „tiesmukai pasakyti“, kad Baltijos šalyse šiuo metu padidėjusi naujų hibridinių atakų grėsmė.

„Ji visada egzistuoja, tam tikra latentinė grėsmė. Ir mes atitinkamai ruošiamės, mūsų tarnybos stebi situaciją, mūsų sąjungininkai irgi stebi. Kol kas tikrai nėra pagrindo čia kažką gąsdinti“, – teigė jis.