Jaunimas – gyvybiškai svarbus „variklis“ valstybės procesuose: didelę įtaką jo pilietiškumui turi ir žiniasklaidos lygis

Tiems, kas linkę sumenkinti jaunimą, esą jis dar daug ko nesupranta, nesusivokia nei politiniuose procesuose, nei kitose srityse, stokoja pilietiškumo jausmo ir galvoja tik apie save, besisukdamas siaurame asmeninių norų ir įgeidžių rate, vertėtų tokį požiūrį iš esmės perkrauti.

Dabartinis laikmetis akivaizdžiai parodė, kad jauni žmonės tampa valstybės pažangos varikliu – ypač kalbant apie susivokimo, mąstymo lygį: nustūmę į šalį pramogas, aukodami laisvalaikį, jie prisideda prie valstybėje susikaupusių pūlinių traiškymo, aktyviai dalyvaudami protestuose prieš laisvo žodžio mindymą, Kultūros ministerijos vairo perdavimą į kompetencijos absoliučiai neturinčias rankas, kitas negeroves, kurios tarsi piktos žaizdos nuolat iškyla šalies gyvenimo tėkmėje.

Būtent jaunimas pasižymi ta pozityvia energija ir veikla, kuri neleidžia valstybei sustabarėti, virsti gremėzdišku, abejingumo prikimštu vežimu lūžinėjančiais ratais – daugybę jaunų veidų matome pilietiškumo akcijose, Lietuvos gynyba besirūpinančiose patriotinėse organizacijose, valstybės kūrimo, o ne jos griovimo procese.

Ir kaip tik tasai „nesusipratęs“ jaunimas, bent jau nemaža jo dalis, iš tikrųjų geriausiai perpranta Lietuvą į regresą stumiančias ardomąsias jėgas, demaskuoja jų atstovų kėslus, nebijo per susitikimus su įžūliais populistais tiesiai pasakyti, kad nuo pastarųjų sklinda aštrus melo ir klastos tvaikas.

Tačiau turbūt kiekvienas jaunuolis sutiks su pastebėjimu, kad žinios, įkopus į ilgos gyvenimo dienos rytą, jam yra itin reikalingos. Ir kad jį supanti informacija, lyg debesys praūžiantys naujienų srautai, turi didelę įtaką jo tolesnei pasaulėžiūrai, mintims, elgsenai, netgi gyvenimo kelio pasirinkimui.

Tad labai svarbu jaunimą pritraukti prie kokybiško žiniasklaidos turinio, kuris skatintų kritinį mąstymą, padėtų atskirti tikrovę nuo melagienų, leistų iš gausios duomenų skrynios atsirinkti patikrintą ir naudingą informaciją.

Nauda, be abejonės, yra abipusė. Jauni, žingeidūs, imlūs žmonės, gaunantys kokybiškas naujienas (čia kalba vyksta toli gražu ne tik apie atplūstančias karštas žinias, dienos aktualijas, tačiau apie bendrą informacinį paveikslą apskritai, imant kone bet kurią portalų, laikraščių, televizijos rubriką), lavina savo mintis, požiūrį, mąstyseną, kas pasitarnauja jiems ateityje – tiek turtinant savo žinių bagažą, tiek panaudojant jas tolesniame savo gyvenime.

Žiniasklaidos priemonėms, ypač toms, kurios savo darbe siekia kokybės, jaunų skaitytojų, žiūrovų, klausytojų pritraukimas reiškia labai svarbų dalyką: jūsų auditorija yra ko gero, aktyviausia, smalsiausia, daugiausiai klausianti, reikli ir kritikuoti nebijanti visuomenės dalis, kurios atėjimas į jūsų portalą, jūsų laidą ar skiltį automatiškai tampa „dopingu“, neleidžiančiu sustabarėti jums patiems.

Jaunos galvos nepakęs nuobodaus stiliaus, nykaus turinio, besikartojančių, neįdomiai pateikiamų temų ir banalių antraščių – tai privalo suprasti visų sričių žurnalistai ir visi redaktoriai.

Nepatrauklūs tekstai, neskoninga jų vizualizacija, originalumo stoka, nesugebėjimas atrasti „cinkelio“ – ir jaunimas laiko su jumis negaiš, ištars „atia“, dairydamas įdomesnių laidų ar straipsnių.

Todėl dirbant tokiai reikliai ir „gyvai“ auditorijai, reikia kasdien nuoširdžiai, intensyviai stengtis, kad tavo kūrinys būtų vertingas, įdomus. Ir tai, žinoma, skatina žiniasklaidos atstovus tobulėti, išradingiau, profesionaliau, patraukliau pateikti savo produktus.

Jaunimo nevertėtų apkrauti labai ilgais tekstais. Straipsniai-„paklodės“ – ne jaunoms akims, kurios nuolat skuba, „plaukdamos“ per antraštes, ieškodamos vis naujų potyrių ir įvairesnių šaltinių.

Šmaikštumas, sąmojis, žaismingas stilius, kiti „nesausų“ publikacijų palydovai – puiku. Temos originalumas, gebėjimas ja iškart sudominti – irgi neabejotini privalumai.

Tačiau akivaizdžiai „perspaustas“, referato apimtis primenantis tekstas jaunimo smegenims gali tapti neįveikiamu „patiekalu“. Gerokai patrauklesnė atrodys publikacija, kurioje visa esmė, pagrindiniai akcentai bus išdėstyti pakankamai lakoniškai, sudėliojant juos glaustesne forma.

Tekstai turėtų būti ne itin ilgi, bet ir anaiptol neprasti: manantys, kad jaunimas noriai sušlamš košę, kurios pagrindinis ingredientas – lėkštumas, skaudžiai nusvils pirštus.

Kokybiškas produktas neatsiejamas nuo informacijoms patikimumo, tad norint savo skaitytojų rate išlaikyti jaunus žmones, privalu išvengti netikslumų. Ypatingai – dažnų, nuolat besikartojančių. Tai tikrai ne ta auditorija, kuriai įpirši „sensacijas“, persunktas gandais, prikimštas sąmokslo teorijų ir „išpuoštas“ pigiomis rėkiančiomis antraštėmis, prie kurių karštligiškai bandoma bent iš dalies pritempti publikacijų turinį.

Kitas labai svarbus faktorius – mokėjimas pasirinkti tematiką. Skirtingas jaunimo amžiaus grupes atitinkamai domina ir skirtingi dalykai – pavyzdžiui, temos, skatinančios moksleivių susidomėjimą, toli gražu ne visada sutampa su tomis, kurios labiau patrauktų 20-25 metų žmonių dėmesį.

Įdomi tema yra raktas jaunų skaitytojų žvilgsniams pritraukti prie tavo straipsnio ar laidos.

Vienas tokių sėkmingų raktų – interviu su jaunimo mėgstamais publikacijų herojais: menininkais, sportininkais, visuomenininkais, komikais, iliuzionistais, kitų sričių atstovais, kuriems pavyko gyvenime nemažai pasiekti ir kurie jauniems žmonėms yra teigiamas pavyzdys.

Kita aktuali tema – straipsniai, kaip išvengti pagundų, susijusių su narkotikais ir alkoholiu, mokėti atsispirti iš pažiūros „kietų“ bendraamžių siūlymams, sugebėti pasverti, kas svarbiau: vienkartinis įtikimas siūlytojams, pasijautimas „savu“ jų gretose ar pirmieji žingsniai link liūno, kuris, labai realu, tavęs iš savo gniaužtų jau gali ir nepaleisti.

Vis daugiau jaunimo domisi šalies gynyba, tad publikacijos karine tematika, parengtus jas patraukliu, „neperkrautu“ stiliumi, su kariškių fotografijomis, jų gyvenimo istorijomis, irgi sudomintų nemažą dalį įvairaus amžiaus jaunuolių.

Jei sieki kokybiško turinio, vertėtų vengti banalių, tuščių istorijų, kurios labai populiarios komercinių televizijų vadinamosiose gyvenimo būdo laidose - ten moralė, garbė, padorumas nustumti į penktą planą, tačiau ypatingai iškeliami turtai, nesukant galvų, ar filmuojami „herojai“ iš tikrųjų pelnytai, savo talentu, pasiaukojamu triūsu juos susikrovė.

Tokie „pavyzdžiai“ daro neigiamą poveikį jaunimui, atplukdydami į jo sąmonę drumzles – tarytum peršama mintis, kad ir jūs taip darykite, nesiekite nieko aukštesnio moraline, kūrybine prasme, nes svarbiausi dalykai gyvenime yra ištaigingos pilys, prabangios jachtos, deimantai ir daugiaženklės sąskaitos bankuose.

Veikiant milžiniškai socialinių tinklų įtakai, kurie jaunuolius traukia savo trumpais, šmaikščiais tekstais ir vaizdeliais, žiniasklaidos priemonėms pritraukti ir išlaikyti po savo „sparnu“ dideles jaunų žmonių auditorijas – išties nelengva.

Tačiau kokybiškas turinys – būtent tas ginklas, kuris gali padėti žiniasklaidai sėkmingai konkuruoti su populiariomis socialinėmis platformomis. Ir netgi jas įveikti.

Tam reikia noro, užsidegimo, atkaklaus darbo bei gerų, jaunimo dėmesį patraukiančių idėjų.