Atsako advokatė: jei sudaryti keli testamentai, kuris iš jų galioja?

„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, norėdama išsiaiškinti, kuris testamentas galios po močiutės mirties.

Pasak skaitytojos, močiutė 1998 metais testamentu butą Kaune paliko savo dukrai, o po daugiau nei dešimtmečio sudarė dar vieną testamentą, kuriuo anūkui paliko jai priklausiusį sodą ir žemės sklypą. Dabar tarp giminaičių kilo ginčas – dalis šeimos narių įsitikinę, kad galioja tik paskutinis testamentas, o pirmasis automatiškai neteko galios.

Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.

Toks įsitikinimas yra labai paplitęs, tačiau ne visada teisingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vėliau sudarytas testamentas nebūtinai panaikina visą ankstesnį testamentą. Esminė reikšmė turi būti teikiama testatoriaus valiai ir konkrečiam testamentų turiniui.

Civilinis kodeksas numato, kad asmuo testamentu gali palikti visą savo turtą arba tik jo dalį. Taip pat testatorius gali bet kada sudaryti naują testamentą, pakeisti ankstesnį ar jį papildyti. Tačiau vien tai, kad testamentas sudarytas vėliau, savaime nereiškia, jog visi ankstesni testamentai automatiškai nebegalioja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad vėlesnis testamentas panaikina ankstesnį tik tiek, kiek jam prieštarauja. Jeigu nauju testamentu žmogus kitaip paskirsto tą patį turtą arba pakeičia ankstesnius nurodymus dėl konkretaus turto, būtent šioje dalyje galios naujesnis testamentas. Tačiau jeigu naujas testamentas susijęs su kitu turtu ir nekeičia anksčiau išreikštos valios, abu testamentai gali galioti kartu.

Pavyzdžiui, vienoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje moteris dar 1991 metais testamentu vienam asmeniui paliko jai priklausiusią gyvenamojo namo dalį, o banko indėlius – kitiems asmenims. Vėliau ji sudarė naują testamentą, kuriuo tam pačiam asmeniui papildomai paliko ir kitą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą bei kiemo statinius. Kadangi naujasis testamentas nepakeitė ankstesnių nurodymų dėl banko indėlių ir neprieštaravo ankstesniajai valiai, teismas konstatavo, kad antrasis testamentas tik papildė pirmąjį.

Todėl praktikoje visiškai įmanoma situacija, kai vienas testamentas reglamentuoja, kam atiteks butas, kitas – kam atiteks sodo sklypas, o dar kitas – kam bus palikti pinigai banko sąskaitose. Jeigu šie testamentai vienas kitam neprieštarauja, jie gali būti taikomi kartu.

Svarbu ir tai, kad testamentų skaičius įstatyme nėra ribojamas. Žmogus gali sudaryti kelis testamentus skirtingais gyvenimo etapais, o kiekvienu atveju vertinama ne testamentų sudarymo data savaime, bet tai, ar naujesnis testamentas pakeitė ankstesnę valią dėl konkretaus turto.

Todėl atsakant į skaitytojos klausimą, vien aplinkybė, kad testamentas sudarytas vėliau, dar nereiškia, jog ankstesnis nebegalioja. Jeigu viename testamente paliktas butas, o kitame – sodas ar kitas turtas, ir šios nuostatos viena kitai neprieštarauja, gali būti paveldima pagal abu testamentus vienu metu.

Kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti testamentų turinį ir nustatyti, ar vėlesnis testamentas iš tiesų pakeitė ankstesnę testatoriaus valią, ar tik ją papildė.