Apklausa: smurtą bent kartą Lietuvoje patyrė kas ketvirta moteris

Viena iš keturių Lietuvos moterų yra nors kartą patyrusi fizinį, įskaitant grasinimus arba seksualinį smurtą, rodo šią savaitę paskelbta Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių agentūros (FRA) ir ES lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbta apklausa.

Anot jos, tarp 27 Bendrijos valstybių aukščiausi smurto prieš moteris rodikliai fiksuoti Centrinėje Europoje ir lyčių lygybės srityje pirmaujančiose Skandinavijos šalyse. Tuo metu Lietuvos rezultatai, pasak Seimo kontrolierių, rodo, kad smurto prieš moteris problema yra gaji, tačiau vis labiau atpažįstama.

Apklausos duomenimis, Lietuvoje 17 proc. atvejų smurtautojas buvo intymus partneris, tiek pat – kitas asmuo iš moters artimos aplinkos.

Psichologinis smurtas intymiuose santykiuose yra paplitęs dar plačiau – jį Lietuvoje nurodė patyrusios 29,5 proc. respondenčių.

„Pažymėtina tai, kad tarp jaunesnių nei 30-ties metų moterų smurto patirtys yra ne mažiau paplitusios nei kitose amžiaus grupėse. Tai reiškia, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra praeities ar vyresnių kartų problema, todėl itin svarbu skirti dėmesį lytiškumo ugdymui, jei norime problemą spręsti iš esmės“, – pranešime cituojama Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.

Anot jos, svarbu atkreipti dėmesį į smurto pasikartojamumą, nes absoliuti dauguma apklausoje dalyvavusių moterų nurodė, jog esamo arba buvusio partnerio smurtą patyrė daugiau nei vieną kartą.

„Panašiai rodo ir Lietuvos policijos duomenys – neretai apsaugos nuo smurto orderiai tam pačiam asmeniui išduodami kelis kartus per metus. Tai parodo, kad kol kas neturime veiksmingų priemonių, kaip spręsti pasikartojančio smurto problemą“, – sako E. Leonaitė.

Naujausioje ataskaitoje pastebėta, kad lyderyste lyčių lygybės srityje pasižyminčiose Skandinavijos šalyse daugeliu atvejų smurto rodikliai yra aukštesni nei tokiose valstybėse kaip Rumunija ar Vengrija, ir viršija Bendrijos vidurkį.

Fizinį arba seksualinį smurtą Suomijoje ir Švedijoje nors kartą yra patyrusios daugiau nei pusė moterų, o tai daugiausiai visoje ES ir beveik dvigubai daugiau nei bendras ES vidurkis.

„Šiuo atveju mažesni skaičiai Centrinės ir Rytų Europos valstybėse nereiškia, kad smurto prieš moteris mastas ten yra mažesnis. Veikiau apie tai nekalbama. Žvelgiant į bendrus ES duomenis, vos pusė nukentėjusiųjų pasisakė artimam žmogui apie paskutinį patirtą smurto epizodą“, – pranešime cituojama Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.

„Svarbu analizuoti skirtingų smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje formų specifiką bei kurti smurtautojams nepakančią aplinką. Tai gali būti tiek investavimas į lyčių lygybės gerinimą valstybiniu lygmeniu, pavyzdžiui, stiprinant slaugos paslaugų prieinamumą ar užtikrinant lyčių įvairovę visuose organizacijų lygmenyse, tiek moteris žeminančių komentarų sukritikavimas draugų kompanijoje“, – priduria ji.

Apklausa taip pat parodė, kad aukštesnysis arba aukštasis moterų išsilavinimas siejamas su 54 proc. didesne tikimybe patirti seksualinį priekabiavimą darbo aplinkoje.

Anot apklausos rengėjų, jis pasireiškia gašliu stebėjimu, seksualinio pobūdžio komentarais ir nepageidaujamais prisilietimais, o priekabiavimas skaitmeninėje erdvėje peržengia darbo laiko ribas, nes gali vykti bet kada, nepaisant vietos ir laiko.

Apklausa buvo atlikta rengiantis ES kovos su smurtu prieš moteris direktyvos perkėlimui į valstybių narių nacionalinius teisės aktus, tai šalys turi padaryti iki 2027 metų birželio. Joje iš viso dalyvavo beveik 115 tūkst. 18–74 metų amžiaus moterų.