Praėjusį savaitgalį akyli kauniečiai pastebėjo, kad po Rotušės aikštės rekonstrukcijos į ją negrįžo šią vietą ilgą laiką puošusios
skulptūros. Kur jos dingo ir ar grįš pakomentavo
Kauno savivaldybė.
„Kodėl iki šiol nesugražintos skruzdėlės ir žiogo skulptūros prie Vladislavo Starevičiaus atminimo lentos Rotušės aikštėje? Jau seniai viskas suremontuota, o vabzdžių vis nėra“, – savaitgalį portalo „Kas vyksta Kaune“ teiravosi skaitytoja.
Primename, kad unikali vaizdo memorialinė lenta Vladislavui Starevičiui atminti Rotušės aikštėje atsirado 2007 m. rugpjūčio 8 d., pažįmint 125-ąsias jo gimimo metines.
„Šiame pastate, tuometiniame Kauno miesto muziejuje, kinematografininko kelią pradėjo Vladislavas Starevičius (1882–1965), sukūręs pirmuosius pasaulyje lėlinės animacijos šedevrus“, – skelbė ji.
Kauno Ąžuolyno bibliotekos duomenimis, lentos ekranėlyje sukosi ištraukos iš filmo apie V. Starevičių ir keli jo sukurti filmukai.
Ši lenta atnaujinta 2013 m., minint animacijos 100-metį, o 2014 m. pabaigoje šalia jos atsirado ir vabzdžių skulptūros, vaizduojančios tris pagrindinius režisieriaus sukurtų animacinių filmų veikėjus – elniaragį, skruzdę ir žiogą.
Skulptūros prie atminimo lentos 2015 m. / A. Skrockaitės nuotr. / Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka
Jas nukaldino kalvis Zenonas Baranauskas.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ ketvirtadienį nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto Tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, skulptūros niekur nedingo.
„Minėtos skulptūros šiuo metu saugomos pas rangovus ir artimiausiu metu bus grąžintos į buvusią vietą“, – tikino A. Pakalniškis.
V. Starevičius – vienas ankstyvųjų Lietuvos kino pradininkų
Vladislavas Starevičius (1882 m. rugpjūčio 8 d. Maskvoje – 1965 m. vasario 26 d. Prancūzijoje) – vienas kino animacijos pradininkų, garsinusių Lietuvą pasaulio kino istorijoje. Nors gimė Maskvoje, didelę gyvenimo dalį praleido Kaune, kur pradėjo savo kūrybinį kelią, nurodo Ąžuolyno biblioteka.
Kaune V. Starevičius dirbo Mokesčių rūmuose, vėliau – Kauno miesto muziejaus gamtos skyriuje. Čia jis kūrė plakatus, karikatūras, fotografavo, domėjosi gamta ir galiausiai pradėjo eksperimentuoti su animacija.
Vladislavas Starevičius. 1930 m. [Stebukladaris iš Kauno / Vytautas Mikalauskas. – Vilnius : [Lietuvos kinematografininkų sąjunga], 2005. – P. [3].]
Gyvendamas Kaune, V. Starevičius sukūrė pirmuosius lėlių animacijos filmus ir kino parodijas. Tarp jų – „Ant Nemuno kranto“ (1909 m.), „Žirgelio gyvenimas“ (1910 m.), „Laumžirgių gyvenimas“, „Skarabėjai“ bei Ąžuolyne gyvenančių vabalų įkvėptas filmas „Elniaragių kova“. Jo kūryboje pirmą kartą plačiau pritaikyti kombinuoto filmavimo, apšvietimo ir operatoriniai sprendimai, vėliau tapę svarbūs kino istorijoje.
V. Starevičius laikomas vienu erdvinės lėlių animacijos pradininkų. Jo darbai sulaukė tarptautinio pripažinimo – kūrėjo vardas įrašytas į pasaulio kino enciklopedijas, o apie jo gyvenimą ir kūrybą iki šiol rengiami tyrimai bei kuriami filmai.
1919 metais V. Starevičius emigravo į Prancūziją, kur tęsė animatoriaus darbą ir sukūrė daugybę filmų. 2007 metais apie jo gyvenimą sukurtas kūrybinės dokumentikos filmas „Vabzdžių dresuotojas“, pasakojantis apie išskirtinį menininko kelią ir indėlį į animacijos raidą.
Rotušės aikštė atverta po rekonstrukcijos Po daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos, Rotušės aikštės remontas oficialiai užbaigtas šių metų gegužę.
Kauniečius ir miesto svečius čia pasitinka sutvarkyta danga, žalumos salelės bei iš grindinio trykštančios vandens srovės.
Kaip skelbė Kauno miesto savivaldybė, rekonstrukcijos metu Rotušės aikštėje atnaujintos požeminės komunikacijos, atlikti didelės apimties archeologiniai tyrimai – ištyrinėtas apie 4 tūkst. kvadratinių metrų plotas.
Po darbų aplink aikštę išliko akmenimis grįsta važiuojamoji dalis, o likusioje erdvėje įrengta granito danga. Aikštės grindinys suvienodintas – atsisakyta bortelių ir kitų iškilumų.
Taip pat
atnaujintas fontanas prie Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios – senąjį „šulinio“ tipo fontaną pakeitė iš grindinio trykštančios vandens srovės. Aikštėje įrengtos žalumos salelės su žiediniais suoleliais, dviračių stovai, atnaujintas apšvietimas.
Centrinė aikštės dalis pritaikyta renginiams, koncertams, mugėms bei paviljonams.
Užbaigus rekonstrukciją, Rotušės aikštėje grąžinta ankstesnė parkavimo tvarka – panaikinta laikina oranžinė stovėjimo zona.
Aikštė ir jos prieigos dabar priklauso Senamiesčio rinkliavos zonai.