Pabuvojus parodoje „Pamėklių giesmės“ prireiks laiko sugrįžti į realybę

Organizatorai parodą skiria aktualizuoti ir iš naujo interpretuoti M. K. Čiurlionio kūrybą tarpdisciplininio meno, performanso ir šiuolaikinės muzikos kontekste. Ją rengė šiuolaikinio miesto festivalio „Audra“ ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atstovai.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorės pavaduotoja Daina Kamarauskienė pabrėžė, kad paroda „Pamėklių giesmės“ siekiama šiuolaikinį meną priartinti prie žiūrovo, į muziejų atvesti kitą žiūrovą.

„M. K. Čiurlionis kūryboje tiek daug temų, atspalvių! Jis psichologiškai intensyviai išgyveno galybę būsenų: nuo euforijos, laimės, vizijų, kad pasaulis bus šviesus, iki baisių išgyvenimų, neapykantos miestui, baimės industrijos, ilgesio gamtai. Šiuolaikinio, jauno žmogaus požiūris į tas vertybes labai svarbus. Ačiū, Dievui, čia nerasime M. K. Čiurlionio citatų, skrendančio paukščio, pienės pūko, nes tokių interpretacijų su jo vaizdais šįmet turime ypač daug, geresnių ar blogesnių. Norėjosi giluminio pajautimo, tad paroda nuves mus į nerealų pasaulį, kokiame M. K. Čiurlionis ir gyveno. Jis negyveno realybėje. Parodos atmosfera ypatinga, čia pabuvus reikės pastangų, norint sugrįžti į realų pasaulį. Pabandykit!“, – ragino D. Kamarauskienė.

Ją papildė „Audros“ festivalio menų programos vadovas Tautvydas Urbelis: „Pamėklių giesmės“ – tai galvojimas apie tam tikras būsenas ir būtybes, kurios kartais ištinka netikėtais momentais: parodoje, reive ar kitoje ekstatinėje patirtyje. Mes apie jas galvojame kaip apie laiko ištempimą: kas nutinka, kai prarandame laiko jausmą, kai atsiduriame erdvėse, kurios nebepaklūsta mūsų įprastos realybės logikai, įprastam suvokimui. Kaip galime jose būti, ką jos pasiūlo?“.

T. Urbelis pabrėžė, kad rengiant parodą siekta užčiuopti M. K. Čiurlionio domėjimosi sritis, kurios galėtų būti aktualios šiuolaikiniams žmonėms. Parodoje svarbios šios temos: sinestezija, folkloras, gamta, mitologija, kosmosas, futurizmas. Jas interpretavo šiuolaikiniai menininkai.

„Šiuolaikinis menas leidžia mums galvoti apie nesuprantamumą, keistumą, nejaukumą, išėjimą iš savo komforto zonos – apie tai, kas buvo vienos svarbiausių M. K. Čiurlionio kūrybos savybių. Ekspozicijoje šio kūrėjo vizijos susilieja su šiuolaikinių menininkų darbais, tarsi pratęsiančiais jo kūrybą“, – sakė T. Urbelis.

Ekspozicijoje darbus pristato apie 30 menininkų iš Lietuvos ir užsienio: Alexandra Koumantaki, Andrea Mikyska, AUN, Aziza Kadyri, Barbora Matonytė, Evelina Kehagia, Eve Stainton, Fatalism, Fitnesss, Hyeji Nam, Jonas Meškauskas, Julijonas Urbonas, Kamilė Krasauskaitė, Kornelia Remø Klokk, „Lithic Alliance“, Mantas Valentukonis, marce norbert hörler, MIRA新伝統, Natalie Mariko, Onė Austėja Maldonytė, Runurunu, Soraya Oronti, Sofija Laurušonytė, VVXXII, Ziska, 00 Zhang.

Dalis jų kūriniuose kalba apie ateities scenarijus. Ekspozicijoje – ir Korėjos šamanų kaukių šiuolaikinės interpretacijos, ir mozaika iš vaisių, užaugintų Kauno tvirtovės VIII forte esančiuose „Šilainių soduose“, taip pat vaizdo instaliacijos.

Menininkė Evelina Šimkutė parodoje „Pamėklių giesmės“ pristatė du kūrinius.

Instaliacijoje „Čia nieko nėra“ ji kartu su Rūta Lukošiūnaite akcentavo tris temas: visuomenę, aplinką ir ekonomiką.

„Kūrinys kalba apie šimtus vietų Lietuvoje, kur, dalies žmonių nuomone, nieko nėra, bet atėjus į tas erdves atrandi žmones, daržus, bendruomenes, užimtumą, sveikatą, bioįvairovę – dalykus, kurių nematyti žiūrint kompiuterio ekrane ar žemėlapyje. Tos vietos labai problematiškos. Kaune tai buvusi Sargėnų dvaro teritorija, ten yra išlikusių daržų, taip pat Linkuvos dvaro teritorija. Galima paminėti kitas šalies vietas: Klaipėdos pietinį rajoną, Šiaulių pietinį rajoną, vietą Tauragėje prie naujo kelio – ten žmonės augina maistą“, – kalbėjo E. Šimkutė.

Kitas jos kūrinys eksponuojamas rūbinėje šalia kavinės „Kultūra“ – ant sienos kabo nuotraukos iš Sargėnų dvaro teritorijos, iškarpos iš Lietuvos miestų, citatos apie bendruomeninius daržus, gyventojų atsiliepimai apie tas vietas.

Pirmąkart Kauno paveikslų galerijos istorijoje lankytojams atvertos iki tol uždaros buvusios pastato erdvės: vidinė laiptinė, pagalbinės patalpos ir evakuacinė laiptinė. Parodos aplinkos architektūrą kūrė ir erdves pritaikė Petras Išora-Lozuraitis su Ona Lozuraityte-Išore.

„Petras įgyvendino mano seną svajonę: atverti laiptus, kurių niekada nebuvo atvėrusi galerija nuo pat jos įkūrimo 1979-aisiais. Iki šiol laiptai buvo užkalti, nenaudojami“, – pažymėjo D. Kamarauskienė.

Architektas P. Išora-Lozuraitis intrigavo, kad žiūrovą kvies tarsi į nustojusį veikti pastatą, kuriame įsikūrė nauja ekosistema, kartu su kūriniais ir daugiasluoksne architektūrine instaliacija. Ji neretušuoja pastato, atveria įvairiausius jo kampus, nepaisant buvusių hierarchijų.

„Architektūros akcentas – pastato konversija į savotišką šviesotamsos mašiną. Šviesa daro labai stiprų poveikį pastatui, galima vaikščioti po jo užkulisius, atsiveria nauji, skirtingi keliavimo po jį ratai, faktūros: nuo sandėlio iki buvusios parodos likučių“, – atskleidė P. Išora-Lozuraitis.

Anot rengėjų, iš paroda – tai viena didelė instaliacija, priartinanti naktinės kultūros, reivo patirtis.

18:00 – Parodos „Pamėklių giesmės“ atidarymas.

18:00 – „Piliečio sumuštinis“ atidarymo vakarienė.

19:00–20:00 – Aun Helden performansas.

20:30–21:30 – Lithic Alliance performansas.

10:00–23:00 – Paroda „Pamėklių giesmės“.

12:00–21:00 – „Piliečio sumuštinis“.

Visą dieną – „3022“ gyvos transliacijos.

17:30–18:30 – Hyeji Nam „MANSHIN“ performansas.

22:30–23:30 – MIRA新伝統 performansas.

10:00–23:00 – Paroda „Pamėklių giesmės“.

12:00–21:00 – „Piliečio sumuštinis“.

Visą dieną – „3022“ gyvos transliacijos.

17:30–18:30 – Hyeji Nam „MANSHIN“ performansas.

22:30–23:30 – FITNESSS performansas.

10:00–23:00 – Paroda „Pamėklių giesmės“

12:00–21:00 – „Piliečio sumuštinis“.

Paroda Kauno paveikslų galerijoje veiks iki gruodžio 21 d.