K. Jogailaitei skirtoje parodoje – žvilgsnis į įspūdingas vestuves ir kitos įdomybės

Birželio 2 d. Kaune atidaryta paroda „Dominium Maris Baltici“. Jos dėmesio centre – Lietuvos ir Lenkijos princesė Kotryna Jogailaitė, kurios 500-ąsias gimimo metines šįmet minime. Ekspozicijoje pasakojama ne tik apie šią išskirtinę asmenybę, bet ir apie tūkstantmetį trunkančius Lietuvos ir Švedijos santykius, vikingus ir kuršius, karus, Hanzos sąjungą, jūrinę prekybą, bendrus archeologinius tyrimus Apuolės piliakalnyje ir kt.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykusiame pristatyme dalyvavo Švedijos gynybos atašė Lietuvai plk. ltn. Jörgen Marqvardsen, Švedijos karybos istorijos muziejų generalinė direktorė Helene Rånlund ir kiti garbūs svečiai. Vakaro metu klasikinę Vakarų kompozitorių muziką atliko kvartetas „Diukos“. Ekspozicijoje pateikiami autentiški švediški eksponatai, kostiumai, instaliacijos, meno kūriniai, tradiciniai ginklai ir šarvai, jūriniai žemėlapiai, laivų modeliai, monetos bei kt.

Parodoje interaktyviai pristatomos įvairios istorijos, viena jų – Kotrynos Jogailaitės (1526-1583) vestuvių puota. Pasak parodos „Dominium Maris Baltici“ kuratorės istorikės Kristinos Petrauskės, 1562 m. spalio 4 d. Vilniuje vykusios Lietuvos didžiosios kunigaikštytės bei Lenkijos princesės Kotrynos Jogailaitės ir Suomijos kunigaikščio Jono Vazos vestuvės Vilniaus katedroje laikomos didžiausiomis miesto istorijoje.

„Vestuvės truko savaitę, buvo puotaujama, keliami banketai, šokiai, riterių ir husarų turnyrai, imtynės, vaidinimai, šventė visas miestas. Visas miestas grožėjosi ir išskirtiniais fejerverkais. Kotryna turėjo didžiulį kraitį, po jungtuvių jį susikrovė ir išvyko į Suomiją“, – įdomybes pristatė istorikė. Įspūdingame kraityje buvo įvairių brangakmenių, perlų, jos vėriniai buvo nusagstyti deimantais, rubinais, safyrais.

Beje, būtent Kaune 1562 m. vyko derybos dėl jųdviejų vestuvių. Susitikime dalyvavo gausios palydos, tarp jų buvo ir nuotakos brolis Žygimantas Augustas bei Mikalojus Radvila Juodasis. Derybos truko porą dieną, jų metu svečiai pietavo rotušėje, puotavo, turėjo ekskursijas po Kauną ir Kauno pilį.

Ekspozicijoje dėmesį traukia K. Jogailaitės ir jos sutuoktinio kunigaikščio J. Vazos vestuviniai kostiumai, kuriuos sukūrė istorinio kostiumo rekonstruktorė Eglė Kukytė. Kotrynos suknelę ji pasiuvo iš aukso spalvos šilko taftos, juodo šilko aksomo bei dekoravo perlais ir kitomis grožybėmis.

Pirmaisiais santuokos metais Jono brolis Erikas XIV bijodamas sąmokslo porą įkalino Gripsholmo pilyje, jaunavedžiai ten praleido penkmetį. Nors Kotrynai siūlyta vienai išeiti į laisvę, bet ji nesutiko. Neatsitiktinai ant jaunosios vestuvinio aukso žiedo buvo išgraviruoti žodžiai lotynų kalba „Nemo nisi mors“ (niekas, išskyrus mirtį). Nelaisvėje porai gimė du vaikai: dukra Izabelė ir sūnus Zigmantas, o vėliau, jau laisvėje, šeimą papildė dar viena dukra – Ana.

1569 m. K. Jogailaitė su vyru buvo karūnuoti Švedijos karaliais. Moteris garsėjo mecenatyste, be to, Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Milano kunigaikštytės Bonos Sforcos šeimoje Krokuvoje, Vavelio pilyje, gimusi K. Jogailaitė gavo aukštą humanitarinį išsilavinimą, tad patarinėjo diplomatijos klausimais. Tapusi Švedijos karaliene Kotryna puoselėjo Renesanso kultūrą, itališką dvaro stilių, katalikiškas vertybes.

K. Jogailaitės vyras Jonas Vaza savo meilę išreiškė pastatydamas ir padovanodamas žmonai Drotningholmo pilį – Karalienės salą. Šioje rezidencijoje atsispindėjo renesanso estetika.

„Mane sužavėjo Kotrynos Jogailaitės kantrybė ir ryžtas rinktis tai, kas teisinga, o ne tai, kas patogu. Ši paroda savyje turi net kelis sluoksnius ir apima laikotarpį nuo vikingų iki NATO atsiradimo. Nors paroda skirta K. Jogailaitei, ji pasakoja daugiau nei tūkstančio metų istoriją. Tai pakankamai unikalus konceptas, nes susipina keli istorijų lygiai“, – teigė parodos kuratorė K. Petrauskė.

Parodoje kviečiama susipažinti su Apuolės piliakalnio tyrinėjimais 1928–1932 m., nes Apuolėje vyko pirmieji Lietuvos ir Švedijos susidūrimai, 854 m. ją užpuolė vikingai.

Apuolės gyvenvietę tyrinėjo švedų ir latvių archeologai, taip pat Karo muziejaus viršininkas brg. gen. Vladas Nagevičius (1880–1954). Ekspozicijoje pateikiami Apuolės radiniai, vaizdo įrašai, nuotraukos, brėžiniai ir net gen. Nagevičiaus kasinėjimų dienoraštis.

Paroda „Dominium Maris Baltici“ Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki 2027 m. sausio 6 d.