K. Ignatavičius Kauno rotušėje paskutinį kartą sugrojo legendine gitara ir atidavė ją

Liepos 28 d., minint Kauno rotušės 484-ąjį gimtadienį, ilgametis ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius Kauno miesto muziejui perdavė sukauptą kolekciją – dokumentus, fotografijas, miesto simbolių etalonus, istorinių renginių medžiagą ir net legendinę gitarą, su kuria kadaise grojo grupėse „Aitvarai” ir „Versmė”.

Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos garbės vadas, Kauno miesto deputatų klubo prezidentas, Kauno rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius pirmiausia pristatė istorinius dokumentus, miesto herbus, o renginio pabaigoje paskutinį kartą sugrojo savo gitara ir perdavė ją muziejui.

Ilgametis ceremonmeisteris K. Ignatavičius daugelį metų kaupė istorinę ekspoziciją apie Kauno miestą ir rotušę, o svarbiausiam miesto pastatui skaičiuojant 484 metus nuo padėtų pamatų, šią kolekciją padovanojo Kauno miesto muziejaus Rotušės padaliniui. Šis pastatas jam ypatingas, nes dirbdamas metrikacijos skyriaus vedėju Kęstutis sutuokė net 45 tūkst. porų.

Perduotoje kolekcijoje sukaupta šimtai eksponatų – dokumentų, miesto ceremonijų fotografijų, miesto herbo etalonų, ceremonijų atributikos, istorinių renginių medžiagos, taip pat Lietuvos valdovų privilegijų kopijų, tarp jų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro privilegija Kaunui bei Henriko Valua laikų dokumentai. Kolekcijoje saugomas ir 1998 m. pasirašytas Kauno miesto dienos paskelbimo aktas.

Vienas svarbiausių kolekcijos eksponatų – 1542 metų dokumento kopija, kurioje užfiksuota Kauno rotušės pamatų padėjimo ceremonija.

Viename svarbiausių Kauno dokumentų rašoma, kad 1542 Viešpaties metais, liepos 28 dieną, t. y. švento Panteleimono dieną, tarp dešimtos ir vienuoliktos valandos, Kauno magistrato nariai kartu su statybų prižiūrėtojais pradėjo kloti mūrinės Rotušės pamatus. Į pirmąjį pamatų kampą buvo įdėtas vienas florinas, trisdešimt grašių ir viena statinė midaus – simbolinė dovana ateities kartoms bei miestui.

Čia pat K. Ignatavičius paragino iš Vilniaus susigrąžinti originalų Rotušės pamatų padėjimo dokumentą, kuris dabar saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

„Privalome šį dokumentą susigrąžinti. Tai Kauno miesto istorijos dokumentas. Kaip Vasario 16-osios Aktas yra Lietuvos istorijos simbolis, taip šis dokumentas yra vienas svarbiausių Kauno istorijos liudijimų“, – teigia K. Ignatavičius.

K. Ignatavičiaus iniciatyva, gegužės 20-oji buvo įteisinta kaip Kauno miesto diena. Šią šventę miestas mini nuo 1999-ųjų.

„1463 m. gegužės 20 d. karalius Kazimieras Jogailaitis sužinojęs, kad miestas sudegė, dokumentais jam suteikė naują privilegiją ir praplėtė miesto teises. Tai seniausia išlikusi privilegija, todėl gegužės 20-oji laikoma Kauno miesto diena”, – sakė K. Ignatavičius. Jis pažymėjo, kad dokumento originalą saugo Rusija, o čia pateikiama kopija.

Aktyviam gyventojui priklauso ir reprezentacinio Kauno miesto herbo idėja. Jame pavaizduotas plaukiantis upinis laivas ir užrašytas miesto devizas. Projekte talkino monsinjoras Artūras Jagelavičius, iš Išminčių knygos parinkęs Šv. Mikalojaus aplinkai priimtiną pasakymą: „Mylėkite teisumą, kurie valdote žemę”.

„Plaukiantis laivas perteikta mintį, kad Kaunas eina į priekį, statosi, plečiasi, atsinaujina. Džiugu, kad miesto apdovanojimuose, raštuose, medaliuose naudojamas būtent šis reprezentacinis herbas”, – kalbėjo pašnekovas.

Renginio dalyviai tapo istorinio įvykio liudininkais – kolektyvuose „Gintarai” ir „Versmė” dalyvavęs K. Ignatavičius Kauno rotušėje paskutinį kartą sugrojo savo mylima gitara ir atidavė ją muziejui. Prieš tai jis papasakojo, kaip gitarą įsigijo dar studijuodamas architektūrą KPI (dab. KTU).

Su choru „Jaunystė" ir grupe „Aitvarai“ jis vyko koncertuoti į Berlyną, Huberto universitetą. Su kolega jiedu ėmė svarstyti kaip įsigyti taip trokštamas gitaras.

„Dienai mums duodavo po kelias markes, bet to neužteko, todėl choro „Jaunystė„ nariai surinko po markę ar kelias ir mudu už tai komise nusipirkome gitaras. Tai buvo didžiausia laimė! Su šita gitara grodamas „Aitvaruose“ ir „Versmėje“ apvažiavau pusę Europos. Čekoslovakijoje koncertavome net mėnesį, pasirodėme ir Kijeve, Jerevane, Taline, Liepojoje, daugybėje Lenkijos miestų bei kt. Dalyvavau ir konkursuose. Su „Aitvarais“ po „Oktavos“ turbūt esame pirma grupė triskart tapusi „Gintarinės triūbos“ konkurso laureatais“, – pasakojo K. Ignatavičius ir muziejui įteikė 1971 m. gautą „Gintarinės triūbos“ laureatų taurę.

Nuo 1968 m. vokiečių gamybos gitara grojęs K. Ignatavičius susirinkusiesiems padovanojo paskutinį kūrinį „Ave Maria no Morro”. Jautriai atsisveikindamas su ilgą laiką lydėjusiu instrumentu, žinomas kaunietis ir šypsojosi, ir graudinosi, juk šis instrumentas padovanojo tiek brangių gyvenimo atsiminimų. Beje, ant gitaros liko išgraviruoti žodžiai „Kęstutis" ir „Aitvarai“.

Instrumentą priimdamas Kauno miesto muziejaus vadovas Simonas Jazavita dėkojo už dovaną muziejui ir pažymėjo, kad K. Ignatavičius yra puikus istorijų pasakotojas bei Kauno miesto tradicijų kūrėjas. „Labai džiaugiuosi, kad fondus papildys daugybė tokios didžios asmenybės surinktų vertybių. Kęstutis moka kurti šventinę nuotaiką kaip niekas kitas, tuo šiandien darkart įsitikinome”, – kalbėjo S. Jazavita.

Ceremonmeisterio kolekcijoje dalį vietos užima sovietiniai eksponatai. Atkūrus Nepriklausomybę K. Ignatavičius buvo paskirtas darbuotis rotušėje ir turėjo apsispręsti, ką daryti su tarybinės metrikacijos archyvu.

„Daugelis sakė sudeginti, tačiau aš nutariau išsaugoti, juk ten sukaupti svarbūs duomenys: santuokos, vardynai, laidotuvės ir visa kita. Archyvas perduotas muziejui. Tai kaip antrasis Grūto parkas, tik metrikacijos tema, tikiuosi, muziejus surengs parodą”, – šypsodamasis komentavo K. Ignatavičius.