Žuvėdros
Žuvėdros / BNS, I. Gelūno nuotr.

Trijose Nemuno teritorijose planuojama atkurti saugias vietas upinėms žuvėdroms perėti

Gamta2026-05-16 20:00pagalBNSIeva Martinkutė
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) patvirtino 2026–2035 metų upinių žuvėdrų apsaugos veiksmų planus, kurie bus įgyvendinami trijose skirtingose Nemuno teritorijose.
Jie planuojami Atmatos žiotyse, Šilutės rajone, Nemuno seklumose ties Merguva bei Nemuno ruože tarp Kulautuvos ir Smalininkų.
Šiais planais siekiama atkurti ir išsaugoti palankią saugomos rūšies būklę bei užtikrinti tinkamas perėjimo buveines.
Anot tarnybos, svarbiausios priemonės apims dirbtinių smėlio ir žvyro salų formavimą, jų aukštinimą, perimviečių priežiūrą, jauniklių apsaugos priemonių įrengimą ir nuolatinę populiacijos stebėseną.
Taip pat bus statomi įspėjamieji ženklai turistams ir žvejams, siekiant sumažinti trikdymą perėjimo metu.
Nemuno seklumų ties Merguva plane numatyta išsaugoti bent 10 perinčių upinių žuvėdrų porų ir suformuoti ne mažesnį kaip 0,25 ha tinkamų perimviečių plotą.
Pažymima, kad ši teritorija Rambyno regioniniame parke yra perspektyvi dėl gausių migruojančių žuvėdrų srautų, tačiau natūralias seklumas dažnai užlieja vanduo. Dėl to planuojama reguliariai papildyti ir formuoti dirbtines smėlio bei žvyro sąvartas, kurios sudarytų saugias sąlygas perėjimui.
Savo ruožtu Atmatos žiotyse bus siekiama atkurti ir išsaugoti ne mažiau kaip 50 perinčių upinių žuvėdrų porų, ne mažesniame kaip 1,25 ha atvirų salų ar kito vandens supamo sausumos plote.
Nemuno ruožo tarp Kulautuvos ir Smalininkų plane keliami tikslai išsaugoti ne mažiau kaip 180 perinčių upinių žuvėdrų porų bei bent 1,5 ha tinkamų atvirų buveinių. Taip pat siekiama išlaikyti mažiausiai 50 mažųjų žuvėdrų porų.
VSTT teigimu, ši daugiau kaip 3,5 tūkst. hektarų teritorija Panemunių regioniniame parke ir „Natura 2000“ tinkle yra viena svarbiausių upinių žuvėdrų veisimosi vietų Lietuvoje.
Specialistų teigimu, pagrindinės grėsmės rūšiai yra klimato kaitos sukeliami vandens lygio svyravimai, potvyniai, užželianti augmenija ir žmogaus veikla.
Pastaraisiais metais dėl potvynių buvo nuplauta apie du trečdaliai žuvėdrų lizdų, o turistų bei žvejų išsilaipinimas salose artėjančiais balandžio–liepos mėnesiais gali sunaikinti lizdus arba atšaldyti dėtyse esančius kiaušinius.
Planuose taip pat numatyta įrengti specialias slėptuves žuvėdrų jaunikliams nuo lietaus, kaitros ir plėšrūnų bei reguliariai vykdyti populiacijos ir buveinių stebėseną.
Nemuno tarp Kulautuvos ir Smalininkų teritorijoje taip pat saugomos kitos retos rūšys – mažosios žuvėdros, jūršarkės, juodieji gandrai, ūdros, Baltijos lašišos, upinės nėgės ir retos vabzdžių rūšys.
Pasak VSTT, apsaugos priemonės bus finansuojamos valstybės biudžeto ir ES fondų lėšomis.

Rekomenduojami video

Populiariausi straipsniai

Loading