Neįmanoma atsigėrėti: štai kokio grožio varnėnai sugrįžo į Lietuvą

Nors vietomis dar žemę dengia sniegas, varnėnai nusprendė, kad jiems jau laikas sugrįžti į Lietuvą. Tačiau ar žinojote, kad dalis šių paukščių net nesivargina skristi į šiltesnius kraštus ir Lietuvoje praleidžia ištisus metus?

Ryškiai juodas, žvilgantis it metalas varnėnas yra dažnai Lietuvoje sutinkama rūšis. Labiausiai paplitusi Eurazijoje, o Šiaurės Amerikoje laikoma invazine rūšimi.

Varnėnus galima sutikti žmogaus kaimynystėje, jie mėgsta sodus, pamiškes, gyvenvietes. Įprastai migruojantys varnėnai Lietuvoje laukiami nuo kovo 4 d., vadinamos kovarnių diena, tačiau dėl klimato kaitos varnėnų sugrįžtuvės vis dažniau lieka nenuspėjamos.

Į Lietuvą sugrįžusius varnėnus užfiksavęs gamtos fotografas Darius Babelis teigia, kad paprastai į mūsų šalį šie paukščiai sugrįžta kovo pradžioje. Šįkart sugrįžusio varnėno nuotrauka gamtos fotografas pasidalino kovo 7 d.

„Tačiau, šylant klimatui, pavieniai paukščiai vis dažniau pasilieka žiemoti ir Lietuvoje, todėl juos galima sutikti ištisus metus. Žiemą jie dažniausiai laikosi miestuose, kaimuose prie grūdų sandėlių ir kitose vietose, kur lengviau susirasti maisto“, – pastebi gamtos fotografas.

Varnėnai minta įvairiais bestuburiais – vabzdžiais, sliekais, moliuskais. Vasaros gale ir rudenį nulesa uogas ir obuolius, o žiemą, prisitaikydami prie ne tokių dosnių aplinkos sąlygų, ieško dirvoje likusių bestuburių, sėklų ir grūdų, gyvenvietėse maisto randa tarp atliekų.

Varnėnai lizdus krauna inkiluose, uoksuose. Jie išklojami šiaudais, žolėmis, samanomis ir plunksnomis.

Perimvietė būna ne toliau 2 km nuo pagrindinių maitinimosi plotų. Mėgstamas varnėnų perėjimo laikas – balandžio vidurys ir gegužė.

Įprastai varnėnai deda 5-6 melsvus kiaušinius ir juos peri 14 dienų. Dažniausiai, praėjus 21 dienai, jaunikliai palieka lizdą.