Potvynio grėsmė Kaunui išlieka, tačiau artimiausios prognozės – gana palankios

Šylant orui potvynis savaitgalį neturėtų kilti, o prognozės leidžia tikėtis geros situacijos ir vėliau, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.

„Oro sąlygos yra pakankamai dėkingos, nes tie vadinamieji ciklai, kada yra pliusas ir minusas, jie dar tęsis apie savaitę ir toliau. Prognozės, kurias mes gauname iš hidrometeorologų, yra faktiškai savaitei į priekį, jos yra tikslios“, – žurnalistams Kaune penktadienį sakė V. Vitkauskas.

„Tas svyravimas (oro temperatūros – BNS) bus ir tai yra paranku, nes ledas taip greitai netirps, sniegas, kuris yra laukuose ir ant žemės, irgi taip greitai netirps. Įšalas (...) nėra toks gilus, tai reiškia, kad vanduo gali skverbtis į žemę ir neteka į upes“, – pridūrė NKVC vadovas.

Jo duomenimis, upių lygis šiuo metu yra net žemesnis, nei įprastai būna tokiu metu.

„Taip kad artimiausiu metu, (...) savaitgalį, potvynio nenumatoma“, – sakė jis.

„Baimintis nereikia, tos prognozės, kurias mums transliuoja Hidrometeorologijos tarnyba, sako, kad potvynis (...) gal nebus toks grėsmingas, bet tikrai ne laikas dabar nusiraminti. Turime ruoštis blogiausiam, tikėtis geriausio“, – pažymėjo V. Vitkauskas.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su savivaldybių vadovais ir institucijų atstovais Kauno rajono savivaldybėje, kuriame buvo pristatytas pirmą kartą parengtas Valstybinis potvynio rizikos valdymo priemonių planas.

Pasak V. Vitkausko, jei potvynis vis tik būtų prognozuojamas, tai tarnybos veiksmų imtųsi dar iki jam prasidedant. Tuomet būtų aktyvuota pirma krizės valdymo fazė.

„Šiuo metu esame nulinėje fazėje“, – sakė NKVC vadovas.

V. Vitkausko teigimu, staigiai atšilęs oras galėtų lemti potvynį.

„Jeigu būtų labai staigus atšilimas, tai būtų problema. Ir, aišku, labai svarbu vėjai. Jeigu jie yra vakariniai, tai neleidžia upėms (...) ištekėti į jūrą ir yra tam tikras blokavimas vandens pratekėjimui“, – sakė NKVC vadovas.

„Pavojingiausia yra apskritai Neries upė, nes čia galimų sangrūdos taškų yra numatyta apie aštuonis–dešimt. Ir ten, kur sangrūdos aukštupyje, formuotųsi aukštesnis vandens lygis“, – nurodė V. Vitkauskas.

Jo vertinimu, didžiausią grėsmę galimas potvynis kelia Kauno miestui ir rajonui. Būtų paliestas ir pamarys, tačiau potvynio pobūdis šiuose regionuose skirtingas.

„Kaune mes turime momentinę situaciją, kur vanduo gali pakilti labai greitai per valandą ar dvi, bet kaip greit pakyla, taip gali ir greičiau likviduotis. Pamario krašte (...) jeigu turėtumėm situaciją, ji būtų ilgalaikė. Šitoje vietoje tos priemonės yra labai skirtingos“, – sakė V. Vitkauskas.

„Gelbėtojų užteks, resursų valstybė skirs tiek, kiek reikės. Gyventojams dėl to nerimauti nereikia“, – pabrėžė NKVC vadovas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas pažymėjo, kad ugniagesiai taip pat pasirengę reaguoti į galimą potvynį šalies vakaruose.

„Šilutės regione yra dislokuoti gaisriniai automobiliai, kurie turi galimybę važiuoti vandeniu iki 1,3 m gylio, taip pat dislokuotos aerovaltys ir kitos reikalingos priemonės, kas būtų tame regione aktualu, nes potvynis šitoje teritorijoje kartojasi beveik kasmet“, – sakė ugniagesių atstovas.

Vidaus reikalų ministerijos parengties pareigūnas Mindaugas Kanapickas nurodė, kad paskelbus ekstremalią situaciją ir gyventojams patyrus nuostolių, jie galėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo.

„Vienareikšmiškai, o konsultacijas galėtų gauti tiesiogiai savo savivaldybės operacijų centre“, – sakė jis.

„Atskirų biudžetų (reagavimui į potvynį – BNS) nusimatę neturime, mes veiksime pagal poreikį ir prioritetai – žmogaus gyvybė, sveikata“, – pažymėjo M. Kanapickas.

Pasak Kauno miesto vicemero Andriaus Palionio, su potvynio rizikos zonoje esančiais gyventojais palaikomas nuolatinis ryšys, numatyti jų evakuacijos ir turto apsaugos scenarijai.

„Esame identifikavę galimas grėsmes, kur gali kilti gyventojams, tai Kleboniškio gyvenvietėje. Maksimaliai blogiausiu scenarijumi, kuris tikimės, kad neįvyks, gali būti paliesti apie 150 gyventojų“, – žurnalistams nurodė vicemeras.

„Visi parengiamieji darbai yra daromi, bet kaip minėta, šiandien esame negrėsmingoje fazėje, todėl reaguojame ir darbus dėliojame pagal grėsmės lygį“, – pridėjo A. Palionis.

Anot Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Manto Rikterio, nuo penktadienio su Kauno miesto savivaldybe sutarta derinti visus galimo potvynio valdymo veiksmus.

„Ir iš NKVC gausime specialias rekomendacijas dėl potvynio rizikos sumažinimo. Veiksmus apsitarėme dėl ledo juodinimo galbūt barstant birias medžiagas ar kitu būdu padengiant. Įvertinsime galimybes, rizikas, žmonių saugumą, jeigu bus priimtas sprendimas, kad šią priemonę galima naudoti, tai ir padarysime“, – teigė M. Rikteris.

Jis pažymėjo, kad apie ledų sprogdinimą būtų diskutuojama tik formuojantis ledų sangrūdoms ir paskelbus ekstremalią situaciją.

Jonavos rajono savivaldybės parengties pareigūnas Vytautas Kaminskas sakė, kad rajone yra identifikuotos dvi grėsmingos vietos – sankirta su Kauno rajonu Šešuvos kaime ir Salupių kaimo prieigos, kur išsidėsčiusios sodų bendrijos.

„Ten nuo seno yra identifikuojamos rizikingos vietos galimo potvynio atveju. Mūsų apskaičiavimais, galėtų būti (evakuojami – BNS) tik apie dešimt žmonių, kadangi visi, kurie yra informuoti, (...) jie turi susidarę savo planus, kur išvykti, jeigu toks poreikis atsirastų“, – nurodė V. Kaminskas.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Muzniko, galimas potvynis Nevėžyje paveiktų sodų teritorijas Pašiliuose ir Justinavoje.

„Taip pat Kėdainių mieste yra Skongalio teritorija, kuri pasiekus kritinį vandens lygį gali būti užsemta, ir gali turėti neigiamos įtakos ten esančiai infrastruktūrai, elektros pastotei“, – nurodė G. Muznikas.

Jo teigimu, ši situacija aptarta su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO). Užsėmus minėtą pastotę, trys gyvenamieji namai liktų be elektros energijos, kuri jiems būtų tiekiama generatoriais.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė trečiadienį patvirtino potvynių prevencijos ir valdymo priemonių planą, kuriame numatyta keturių fazių sistema: nuolatinė stebėsena ir vertinimas, padidinta parengtis, aktyvus reagavimas, ekstremaliosios situacijos valdymas bei evakuacija.

Plane detalizuojami pagrindiniai praktiniai instrumentai, kurie gali būti taikomi priklausomai nuo situacijos: laikinos užtvaros ir smėlio maišai, siurbliai, generatoriai, ryšio ir apšvietimo priemonės, gelbėjimo ir kita būtina įranga evakuacijos punktams.

Premjerė Inga Ruginienė anksčiau sakė, kad šiuo metu galimą riziką dėl potvynio stebi 33 savivaldybės.