Po viesulų Lietuvoje – svarbus priminimas: kaip elgtis ir išvengti pavojaus

Nepaisant to, kad sausumos viesulai Lietuvoje gana reti, dar birželio pradžioje per šalį slenkant audrai jie buvo fiksuoti net keturi. Vienas jų pridarė nemenkos žalos Aleksoto gyventojams – vartė medžius, apgadino automobilius ir pastatus. Vis dėlto, specialistai atkreipia dėmesį, kad ne visi žmonės tokiems reiškiniams pasiruošę ir žino, ką reikėtų daryti stichijai siaučiant.

„Nors Lietuvoje sausumos viesulai vis dar yra gana retas reiškinys, tačiau birželio 5 d. vakare buvo susiformavę net keturi. Sprendžiant iš kai kurių vaizdo įrašų atrodo, jog ne visi žmonės žino ką reikėtų daryti atslinkus viesului, tad dalinamės informacija. Viesulas: kas tai yra, kaip apsisaugoti ir elgtis“, – trečiadienį socialiniame tinkle dalijosi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Kaip nurodo meteorologai, viesulas – galingas oro sūkurys su beveik vertikalia ašimi, panašus į piltuvą ir pasižymintis labai dideliu sukimosi greičiu. Jo viduje oras dažniausiai sukasi prieš laikrodžio rodyklę, o oro judėjimo greitis viršija 18 m/s ir dažnai pasiekia 40-50 m/s, kartais gali siekti net ir 130 m/s.

„Viesulas yra labai lokalus meteorologinis reiškinys, kuris susisuka kamuolinio lietaus debesies priekinėje dalyje“, – aiškina specialistai.

Jų teigimu, piltuvas, pasiekęs sausumos ar vandens paviršių, siurbia viską aplinkui – įsiurbti daiktai sūkuriu kyla aukštyn, o vėliau yra mėtomi į šalis.

„Jo (piltuvo, – aut. past) skersmuo virš vandens būna 50–200 m, sausumoje nuo keliasdešimties metrų iki maždaug 1 km. Viesulas gali „nuskrieti“ nuo keleto iki keliasdešimties kilometrų, kol netenka savo jėgos ir išnyksta. Vidutinė jo gyvavimo trukmė siekia 5–10 min, bet dideli viesulai, esant palankioms sąlygoms, gali išsilaikyti iki valandos“, – nurodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Anot sinoptikų, viesulai griauna namus, pilnai nuplėšia ar pažeidžia jų stogus, varto medžius, laužo šių šakas. Viesulas gali apversti automobilius, nunešti lengvų konstrukcijų statinius ir stendus, nuversti ar pažeisti elektros oro linijų stulpus.

Nuolaužos ar palikti daiktai, nešiojami vėjo, taip pat gali pridaryti nemenkos žalos: išdaužti namų ar automobilių langus, sužaloti ar net užmušti žmones bei gyvūnus.

Prieš viesulą (ir smarkias vasariškas audras):

Vasariškų audrų metu ir užklupus viesului:

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad viesulai Lietuvoje fiksuoti birželio 5 d., siaučiant audrai.

Iš prasžių buvo skelbta, kad šalyje tą vakarą fiksuoti trys viesulai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad keturi.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmasis viesulas buvo užfiksuotas apie 18 val. Genėtinių kaime, Panevėžio rajono savivaldybėje. Antrasis viesulas praslinko apie 18.11 val. Antanavo kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje. Trečiasis viesulas fiksuotas apie 19.25 val. Stirniškių kaime, Kupiškio rajono savivaldybėje.

Ketvirtasis ir pats stipriausias viesulas praslinko 20.24 val. Kaune, Aleksote.

„Pasiekė IF2 (pagal seną skalę F2), maksimalus vėjo greitis sūkuryje siekė iki 60 m/s. Viesulo kelio plotis iki 200 metrų (vidutinis – apie 100 m.), ilgis – mažiausiai 2,8 km. Kelias prasideda ties Seniavos gyvenviete ir tęsiasi į šiaurę iki Botanikos sodo / Europos prospekto.

Stipriai buvo nuniokotos Seniavos kapinės, išlaužyti ir su šaknimis išversti medžiai (įskaitant ąžuolus), apgadinta daug antkapių, A. J. Povilaičio ir J. Pabrėžos gatvėse pilnai nuplėšti kai kurių pastatų stogai, įskaitant visą viršutinę stogo konstrukciją. Išlaužyta daug medžių, sugriauti šiltnamiai“, – tuomet skelbė tarnyba.