Į gamtą paleisti du didžiųjų apuokų jaunikliai

Praėjusią savaitę į Lietuvos gamtą paleisti du jauni didieji apuokai (lot. Bubo bubo), išperėti bei užauginti Lietuvos zoologijos sode. Šios nykstančios paukščių rūšies išsaugojimu zoologijos sodas rūpinasi jau 15 metų. Per tiek laiko įgytos žinios, ilgametė patirtis ir kasdienis darbas padėjo išauginti, adaptuoti ir drauge su partneriais į laisvę paleisti 28 didžiuosius apuokus.

„Šiemet į gamtą paleisti 2025 m. pavasarį zoologijos sode išsiritusių didžiųjų apuokų patinas ir patelė. Paukščiai į natūralią aplinką perkelti naudojant minkštąjį paleidimo būdą. Kurį laiką apuokai gyveno Šiaulių rajone įrengtame ir natūraliai aplinkai pritaikytame adaptaciniame voljere. Vėliau paukščiai patys pasirinko išskridimo laiką, o pirmosiomis dienomis pritrūkę pašaro, dar galėjo sugrįžti“, – pasakoja Apatinės Lietuvos zoologijos sodo teritorijos skyriaus vadovė Rasa Mikuličienė, pridurdama, kad adaptacijos vieta šiais metais pakeista, siekiant sudaryti dar tinkamesnes sąlygas jaunikliams pasirengti savarankiškam gyvenimui gamtoje.

Abu apuokai paženklinti žiedais, paukščiams uždėti GPS siųstuvai, kad būtų galima stebėti jų judėjimą, prisitaikymą ir rinkti duomenis, svarbius tolesnei šios į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rūšies apsaugai. Adaptacijos laikotarpiu paukščius prižiūrėjo ir juos paleistus stebi ilgamečiai Lietuvos zoologijos sodo partneriai – asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“.

Šio daugelį metų tęsiamo darbo tikslas yra ne tik paleisti į laisvę zoologijos sode bei „Ekosistemų apsaugos centre“ išaugintus apuokus, bet ir pasiekti, kad paukščiai sėkmingai įsitvirtintų gamtoje, sudarytų naujas poras. Vienas sėkmingiausių to pavyzdžių yra pastaruoju metu stebima Šiaulių Pietinia apuokų pora, kurią sudaro galimai Lietuvos zoologijos sodo arba „Ekosistemų apsaugos centro“ nelaisvėje išaugintas ir vėliau paleistas patinas bei iš Šveicarijos zoologijos sodo atvežta ir į laisvę paleista patelė.

„Didieji apuokai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje. Jie reguliuoja graužikų ir kitų smulkių gyvūnų populiacijas, palaiko biologinę pusiausvyrą ir netiesiogiai prisideda prie ligų plitimo mažinimo. Medžiodami silpnesnius ar sergančius gyvūnus, jie veikia kaip natūralūs ekosistemos „sanitarai“, – pažymi R. Mikuličienė.

Šiems retiems paukščiams išlikti trukdo nykstančios buveinės, žmonių trikdymas perėjimo metu bei įvairios kitos su žmogaus veikla susijusios grėsmės. Didžiųjų apuokų jaunikliai neretai žūsta nuo plėšrūnų, atsitrenkę į neizoliuotus elektros linijų laidus, o dėl nedidelio šių paukščių skaičiaus ir fragmentiško paplitimo mūsų šalyje populiaciją atkurti yra sudėtinga.

Šiemet Lietuvos zoologijos sodas tapo visateisiu Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (angl. EAZA) nariu. Ilgalaikės nykstančių rūšių išsaugojimo iniciatyvos yra vienas iš svarbių šiuolaikinio zoologijos sodo veiklos vertinimo kriterijų, siekiant šios narystės ir kartu tarptautinio pripažinimo.

Lietuvos zoologijos sode apsilankyti galima kasdien 10.00–20.00 val. (pirmadieniais nuo 11.00 val.).